A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Dėl 80% pritarčiau, nes ne visi elektros naudotojai yra patalpų viduje, tad dalis elektros prietaisų tiesiogiai šildo lauką, ir prie pastato šilumos nuostolių dengimo neprisideda.

Tai taip, pas mane irgi paskutiniu metu elektros sąnaudos pakankamai didelės, todėl ir nevertinu namo šildymui tiesiogiai sunaudotos energijos kiekio, būtų labai stipriai iškreiptas vaizdas, koks beje ir pas skasparą panašu, kad yra ;).

Nei čia koks priekaištas kam nors, nei ką, ir apie kabinėjimąsi net užuominų nebuvo. Tiesiog po tokio ažiotažo Kasparui nebėra kur trauktis, ir dabar yra priverstas čia dažniau rašinėi, nei buvo iki šiol.

P.S. Vis neišeina iš galvos pavyzdys apie kaitrines lemputes: dar mokykloje sakydavo, kad jos net 95% el. energijos paverčia šiluma, ir tik 5% - šviesa (su dabartiniais LED'ais ši proporcija stipriai kitokia). Vat pagal Minto teorijas - ar šviesa irgi virsta šiluma?

Tie 5% elektros energijos paverčiama akiai matomo spinduliuotės spektro energija, kuri yra sugeriama visų lemputės apšviestų paviršių ir galų gale irgi pavirsta šilumine energija. Išimtis yra tik per langus į lauką išeinantis apšvietimas - tas kažkiek 'pašildo' lauko objektus.

Cibulis, taip, boileris 300 litrų, naudojamas tik karštam vandeniui ir jo cirkuliavimui tarp maišytuvų, dėl dujų sąnaudų jau minėjau, kad nesekiau tiksliai, net apytiksliai, nebuvo poreikio, dabar bandysiu bent kas mėnesį sutikrinti, nes pačiam smalsu.

Teisingai, 95% elektros energija lemputėje iškart virsta šilumine energija, kita elektros energijos dalis keičiasi į šviesą. Energijos tvermės dėsnis, energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda, ji tik keičia energijos pobūdi, vadinasi šviesos bangos perneša tuos likusius 5% energijos ir šildo paviršių į kurį atsitrenkė. Jei tai patalpų viduje, be langų tai ir tie 5% šviesos energijos vis tiek išsiskiria namuose, kaip šiluminė energija, jei pro stiklus praeina į lauką, tada į šilumą virsta jau lauke.

Beje iš šviesos bangų spektro, kiek pamenu daugiausiai energijos perneša infraraudonasis diapozonas, kurį labai gerai filtruoja selektyvinės langų dangos.

Su šviesos diodų lemputėm lygiai tas pats, tik procentai skirsis. Kažką panašaus visuose prietaisuose pamatysi, vat ir apie cirkuliacinį panašiai aprašiau:



Nors yra ir dar vienas variantas, kai energija keičiasi ne į šiluminę, bet pavyzdžiui sunaudojama cheminių reakcijų vyksmui, pavyzdžiui H²O skaidymui į deguonį ir vandenilį, bet ir šiuo atveju, vandenilis labai aktyvus elementas, vėl jungiasi į H²O ir vis tiek išskiria tą patį energijos kiekį, konkrečiai šiuo atveju vyktų degimas, tad energija būtų šiluminė.

Teisingai, 95% elektros energija lemputėje iškart virsta šilumine energija, kita elektros energijos dalis keičiasi į šviesą. Energijos tvermės dėsnis, energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda, ji tik keičia energijos pobūdi, vadinasi šviesos bangos perneša tuos likusius 5% energijos ir šildo paviršių į kurį atsitrenkė. Jei tai patalpų viduje, be langų tai ir tie 5% šviesos energijos vis tiek išsiskiria namuose, kaip šiluminė energija, jei pro stiklus praeina į lauką, tada į šilumą virsta jau lauke.

Beje iš šviesos bangų spektro, kiek pamenu daugiausiai energijos perneša infraraudonasis diapozonas, kurį labai gerai filtruoja selektyvinės langų dangos.

Su šviesos diodų lemputėm lygiai tas pats, tik procentai skirsis. Kažką panašaus visuose prietaisuose pamatysi, vat ir apie cirkuliacinį panašiai aprašiau:


Nors yra ir dar vienas variantas, kai energija keičiasi ne į šiluminę, bet pavyzdžiui sunaudojama cheminių reakcijų vyksmui, pavyzdžiui H²O skaidymui į deguonį ir vandenilį, bet ir šiuo atveju, vandenilis labai aktyvus elementas, vėl jungiasi į H²O ir vis tiek išskiria tą patį energijos kiekį, konkrečiai šiuo atveju vyktų degimas, tad energija būtų šiluminė.

O ikaites buitinis prietaisas iki 25C, pakels vidaus temperatura? Sutinku jog koks lygintuvas, orkaite, plazminis televizorius, dziovykle gali pakelti temperatura ir ja viduje tikrai pakelia zenkliai. Siandien kalbejau su sertifikuotojais ir jie patvirtino jog visa el. buitiniu prietaisu suvartojama temperatura nera laikoma silumine. Kaip minejau imama apie 80%, kartais net 60%

Viskas, ką jūs čia kalbate apie elektros virsmą šiluma, tikriausiai yra teisinga. Man galai nesueina kitur. Rekuperatorius gražiną 2 laipsniais šaltesnį orą nei ištraukia, langai praleidžia akivaizdžiai mažiau saulės šviesos nei įprasti stiklai, papildomo šilumos šaltinio nėra.

Labai didelis klausimas ar vėdinimo ir saulės pritekėjimo nuostolius gali padengti elektra virtusi šiluma, 300 l karšto vandens boileris, vienas žmogus ir 2 šunys ir kiti dalykai, jeigu name palaikoma +24 ir aukštesnė temperatūra? Jei temperatūra būtų mažesnė, gal ir taip, bet +24 laipsniai ir dar daugiau yra tikrai aukšta temperatūra.

Kasparai, iki kelių laipsnių yra šildomas karštas vanduo? Geoterminiai ir aeroterminiai dažnai šildo vos iki 45 laipsnių. Gal su dujomis įkaitinama iki 60 ar daugiau laipsnių nuolatos.

Prietaisas įkaista iki tokios temperatūros, iki kol jo išskiriamą galią pavyksta išsklaidyti. ir ne tik temperatūra nusako, kiek galios bus išsklaidyta, dar ir kontaktinio paviršiaus plotas ir oro konvekcija. Grindys juk irgi iki labai neaukštų temperatūrų užkyla, o energijos perduoda labai didelius kiekius.


Negaliu pasakyti kodėl taip yra. Aišku, dalis elektros vartotojų yra lauke, tad jų išsklaidyta energija niekaip neįtakoja namo vidaus, dar galima paimti elektrinį boilerį, jei nėra šilumokaičio kanalizacijoje, didelė dalis elektros energijos sunaudota vandeniui pašildyti išmetama į kanalizaciją, taigi irgi neprisideda prie namo šiltumo, gal ir daugiau kokių pavyzdžiu surasi, ai nu jo, skalbiankė, indaplovė didžiąją dalį energijos išleidžia į kanalizaciją, tad jo, 100% vertinti, kaip vien šildančios namą negalima, bet sunaudota elektros energija absoliučiai visa, ankščiau ar vėliau virsta šiluma. Kaip minėjau, energijos tvermės dėsnis.


Papildyta:


Patikėk, gali, kalbu iš patirties.

Pats jau apie 20°C kalbėjai ir apie šildymo jungimą, o pas mane 24°C su viršum ir apie šildymą dar kurį laiką net negalvojau.
Papildyta:


Va pagaliau, dėkui už paantrinimą . Ir žiūriu indaploves tas pačias paminėjai .
Papildyta:

Bet ir šiuo atveju, pastačius šilumokaitį kanalizacijoje, galima labai stipriai sumažinti tokius šilumos nuostolius, klausimas tik ar apsimoka. Nors jei ne gatavą pirkti, o santechniko pajungiančio visą santechniką paprašyti, kažką panašaus sumontuoti, turėtų būti galima į mažesnes investicijas įsipaišyti ir tuomet manyčiau jau būtų galima kalbėti apie apsimokėjimą. Nors galima ir visai profesionalų šilumokaitį pagaminti, bet tokio kaina jau bus aukštesnė. Dar šiek tiek info.

Galvojau sau kąžką pasidaryti, bet nepatogu vandenį iki kanalizacijos buvo davesti, tai atsisakiau tokios idėjos, nors kai visas vandentiekis ir kanalizacija katilinėje pas mane paviršinė, bet kuriuo momentu pakoreguoti savo visas sistemas turiu tokią pat galimybę, kaip ir jos montavimo metu.

Ventiliacijos nuostoliai prie 200m3/h ir esant 2 laipsniu skirtumui tarp ismetamo ir paduodamo oro, yra tik apie 3.3kWh per para. lygiai tiek pat silumos isskiria 4 gyventojai (pesimistiskiausiu PH vertinimu, kad zmogus namie vidutiniskai generuoja 70Wx12h).
Visu kitu el. prietaisu , boileriu, recirkuliacijos isskiriamu simtu kilovatu per men., saules pritekejimu ir dvieju sunu matyt pakanka kompensuot kasparo namo silumos nuostoliam per atitvaras.

Šiek tiek informacijos apie oro kokybę.

Dėl aliarmo ties 1200ppm soriukas, čia mano nustatytas, pamiršau nuimti

Pagal default jis ant 3000ppm yra

Šiek tiek informacijos apie oro kokybę.

As praeita ziema pas save name matavau, gavosi prie bendru 120m3/h nasumo netoli 800ppm kambaryje kur 2 suauge ir 2 vaikai. Dabar lituoju ant dvieju AA elementu co2, temperaturos ir dregmes.