A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Tą aš suprantu. Bet negi 37 laipsnių maudytis užtenka? Net ir 40 laipsnių per maža temperatūra manau. 37 laipsnių tik rankom nusiplauti gerai. Dar klausimas ar bacilos metu ir rankoms ar ne per maža temperatūra. Nors mano dušo termostatas lygtais irgi maksimaliai 38 ar 39 laipsnius turi.

Musu seimynai uztenka. Jei maza visada galima karstesni atsisukt.

Aš tai vieno nesuprantu. Kam šildyti iki 50 laipsnių, jeigu pakanka maždaug 40 laipsnių. Bereikalingai tik vėsta vanduo. Gal geriau dažniau, bet žemesnės temperatūros ruošti.

Kazkas ten anksciau snekejo apie kompresoriaus isijungimu skaiciu, kaip gerai kad jis mazai jungiasi, ar as kazka maisau ?

1. kuo maziau junginejasi kompresorius tuo sveikiau.
2. su 40 laipsniu daugiau panaudojus nespes prisildyti.

Pasirodo ne ten žiūrėjai. Čia tavo surastos nuorodos pdf failas. Žiūrėti reikia 6 psl. O ten yra 11 punktas: Domestic hot water tank sensor.

Dar vienas paaiškinimas. Man Tenko šiame brėžinyje pažymėjo boilerio viršų ir apačią (raudonos linijos). Taigi mano karšto vandens daviklis yra boilerio viduryje.

Kompresoriui tikrai gerai, kuo mažiau jungtis. Bet aš kito dalyko nesuprantu.

Prišildai vandenį iki 50 laipsnių, o vėl šildymui jis jungiasi, kai atvėsta iki 40 laipsnių. Tu naudoji karštą vandenį, boileris prasiskiedžia šaltu vandeniu, pats vanduo natūraliai vėsta...

Nori sakyti, kad pakanka 10 laipsnių skirtumo, kad siurblys vos vieną kartą per parą jungtųsi šildymui? Išvada labai paprasta: tu naudoji labai mažai karšto vandens. Kitaip nesuprantu, kam laikyti tokią didelę histerizę.

Kitas dalykas: ar tikrai ekonomiškiau 1 kartą per parą kaitinti iki 50 laipsnių, negu 2 kartus iki 45 laipsnių, jeigu pakanka 40 laipsnių temperatūros. Kuo daugiau kaitini karštą vandenį, tuo daugiau sunaudoji elektros. O vandens naudoji mažai ir ta sunaudota elektra tiesiog išgaruoja į namą šildymo pavidalu. Tu taip papildomai šildai namą, bet ne karštą vandenį.

tas isgaravimas i namo sildymo pavidala butu nebent jeigu neturetu boileris jokio apsiltinimo. 

Tikrai ne. Aš mėgstu po „karštu“ vandeniu praustis, tai tas „karštas“ nebūna aukštesnis nei 38°C, aukštesnė temperatūra man jau deginanti. Nors svečiuose buvusi viena mergina, sakė po 40°C temperatūra prausėsi, tai man jau kosmosas. Maniškė prausiasi po vėsesniu vandeniu nei aš.

Temperatūros matavimui esu nusipirkęs prabėgančio vandens termometrą ir sumontavęs stacionariai.

Tai kam tada kaitinti iki 50 laipsnių, jeigu reikia vėsesnio vandens? Naikinti legionelėms vandens temperatūra vis tiek per žema. Talpos tikrai nėra gerai izoliuotos ir dalis šilumos dingsta. Tai gal daug ekonomiškiau 2 kartus per parą paruošti 45 laipsnių vandenį nei kartą 50 laipsnių ir leisti jam tiesiog vėsti.

Tam, kad tai vertink ne kaip vandens kurį naudoji kiekį, bet sukauptos energijos kiekį.

Kuo karštesnis vanduo, tuo labiau maišomas su šaltu vandeniu ir tuo mažesnio tūrio boilerio užtenka. Pav 200l 40°C = 80l ~70°C boileriui.

Šildydamas iki aukštesnės temperatūros sukaupi daugiau šilumos savo boileryje ir daugiau žmonių galės nusiprausti po šiltu vandeniu iki šiltas vanduo pasibaigs ir reikės laukti kol prišils esant tam pačiam boilerio tūriui. Jei 4-5 asmenų šeima prausiasi rytais prieš eidama į darbą ar mokslus tuo pačiu metu ir laiko laukti kol boileris prišils nėra, tai tampa labai aktualiu niuansu.

Ir dar, jei termometras boilerio apačioje, tai šalto vandens boileryje bus mažai, ir kai prasidės šildymas (kada įsijungs ŠS šildantis boilerį) realiai nė nepajusi, net prausimosi metu. Problema, kad ŠS turės įsijunginėti gal ir per dažnai.

Jei termometras stovės boilerio viršuje, vadinasi daugiau kaip pusė boilerio tūrio bus pribėgusio „ledinio“ vandens iš gręžinio ir kai ŠS pradės šildyti, tai per boilerio spiralę cirkuliuojantis termofikatas labai stipriai atvės ir greitai atvėsins net ir viršuje likusio vandens kiekį, tad net tuo likučiu negalėsi pasinaudoti ir praustis po tokiu dušu jau nebus įmanoma, nebent mėgsti praustis po ~25°C vandeniu.

Jei visiems momentiniams poreikiams užtenka vienos įkrovos, tuomet boilerio šildymo temperatūros galima nekeisti ar net mažinti, bei nėra poreikio keisti ir termometro vietos.

Jei situacija, kada karšto vandens trečiam žmogui iš eilės praustis neužtenka, tada reikia didinti boilerio t°, bet įtariu ir to neužteks, tuomet perkialiam termometrą žemyn, ir tik pradėjus pirmam žmogui praustis realiai ŠS įsijungs ir pradės šildyti vandenį, tad kai ateis trečias žmogus, jam jau bus vanduo prišildytas dviejų prieš tai buvusių žmonių prausimosi metu ir jis galės praustis po vis dar šiltu vandeniu.

Yra dar vienas būdas ženkliai padidinti boilerio šilumos talpą - tai nuotekų šilumokaitis. Tuomet besiprausiant pirmiesiems į boilerio apačią pribėga ne „ledinis“ vanduo, bet jau pakankamai pašildytas, tad jo tolimesnis šildymas reikalaus gerokai mažiau energijos ir jei termometras stovi apačioje, prausimosi metu šildomas vanduo gali būti pakankamai greitai ruošiamas ir praustis po šiltu vandeniu turės galimybe gerokai didesnis žmonių skaičius. Jei ŠS pakankamai galingas, gal ir begalybė.
Papildyta:


Į tavo klausimą vienintelis atsakymas, žinoma, ekonomiškiau iki mažesnės temperatūros, šiuo atveju iki 45°C.

Bet nepaliestas dar vienas klausimas, kas sveikiau ŠS kompresoriui? Nors aš kompresoriaus resurso netausoju.



Teisingai, ir namą šildai ženkliai prastesniu COP`u. O jei tai vasara, tai dar ir energijos eikvoti tai šilumai nuimti tenka. Tad čia realiai yra tiuningas optimaliai pritaikant boilerį konkrečiam naudotojui .

Mini eksperimentas. Keletą dienų nebuvau namuose, karšto vandens ruošimas buvo išjungtas. Nesenai įjungiau, kad paruoštų karštą vandenį. Tuo metu sistema rodė, kad jo temperatūra boileryje buvo 30 laipsnių.

Karštą vandenį ruošė iki 45 laipsnių. Tai truko 49 min. Per tą laiką prisuko 1,22 kWh elektros už 0,18 euro. Histerizė - 2 laipsniai, t.y. kai kris iki 43 laipsnių vėl įsijungs.

Dar vienas įdomus dalykas. Turi baigti ruošti karštą vandenį, kai pasiekia 45 laipsnius. Kai tik baigė, realiai rodė 45,5 laipsnio temepratūrą. O štai ką rodo praėjus 15 min., kai baigė ruošti. Temperatūra tikriausiai dėl grįžtančio termofikato gerokai užkilusi.