Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

skaitysiu skaitysiu, labai mane vilioja tie medžiai


oho, rimtas įsipareigojimas

Nu atejo ir mano ataskaita.
Perskaiciau 40 knygu (paemiau kokias 50, bet taip po keleta skyriu ir guli padetos su skirtukais, nes galva neveze, tarp ju mano didzioji geda Silva rerum IV, nes noriu malonetis pilnai, o ne isskydusiom smegenim)
23 knygos angliskai grozine
1 knyga straipsniu rinkinys mokslams angliskai irgi
1 ispaniskai
2 audio rusiskai
Likusios lietuviskai poezija, proza, grozine

Tikejausi, bet nuvyle:
Jurga Lago "Lietaus salis", galejo geriau isvystyti siuzeta, ne taip pavirsiais nueiti
R. Sepetys "Druska jurai" patiko labiau nei "Tarp pilku debesu" bet...
Lena Andersson "Estera" Augusto premijos, bet uz ka duota, nesupratau, arba as "nedaaugau" arba mano skonis labai skiriasi nuo komisijos skaiciau, nes drauges versta ir dovanota, bet man visiskai nepadare ispudzio.
D. Rubina "Vot prichodit mesija", po visko, ka skaiciau, sita labai preska man pasirode
Labiausiai gal gaila, kad labai megstu Canavan knygas, bet dvieju trilogiju treciosios knygos buvo nu bais sunkiai uzbaigiamos, vos istempiau."Penketo amzius"

Metu dziaugsmas
N. Vaitkute (pazintis su ja asmeniskai) Klampyniu kronikos
R. Askinyte "Glesum"
Stoglaipiai

Klasika, privalomai is naujo perskaityta ir ispudi palikusios knygos:
Lazario moterys
"Altoriu sesely" (nepasikeite knygos stiprumo ispudis per daugybe metu)
"Baltoji drobule"(nu eilini syki likau suparalyzuota poveikio)
"Dievu miskas"
H. Radausko Rinktine lyrika (negaliu be jos gyvent)
Seiniaus rastai

Metu pazadas, perskaityti abi gautas Kaledines knygas (pernai ir siu metu)
Pabaigti pradetas knygas su skirtukais
Toliau pamazu tyrineti Kauna pesciomis ir dalyvauti Vilniaus ambasadore susitikimuose

Aa ir dar, nu merginos, Jus esate nerealios, baisiai, baisiai fainos, nepakartojamos ir sirdziai artimos. As labai dziaugiuosi, kad yra va tokiu bendravimo galimybiu ir bendrumu ratas.

parašiau ir pati issigandau sukaupus turiu nemažai, bet bandysiu pažadą teset... dar neirasiau į tą sąrašą Nemuno

Dabar skaitau jau penktąją iš renkamo lietuvių dokumentikos ir publicistikos penketuko knygą "T. Venclova "Nelyginant šiaurė magnetą" Pašnekesiai su Ellen Hinsey. Venclova pasakoja, kaip tarybiniais metais buvo dauginami, tiksliau, perrašomi spausdinimo mašinėlėmis, draudžiami kūriniai. Man labai patiko tų laikų anekdotas: "Viena motina atsidūrė keblioje padėtyje: jos sūnus neskaitė nieko kito - tik uždraustus rankraščius, o ji norėjo supažindinti jį su klasika. Todėl nusamdė mašininkę, kad savilaidai perrašytų "Karą ir taiką". Sūnui Tolstojus taip patiko, kad jis perrašė romaną keturiais egzemplioriais." Tarp kitko, per vieną rusų laidą "Kas? Kur? Kada? " teko girdėti, jog romano pavadinimas turėjo būti lyg ir "Karas ir pasaulis" ("Мир" žodis turi kelias reikšmes). Vis pagalvoju, kad toks pavadinimas labiau tiktų šiam romanui.
Kas labai džiugina skaitant šią knygą, kad neturiu jokių pretenzijų vertėjui, juk tai Laimantas Jonušys. Negaliu pamiršti kaip sunervino R. Galbreith visų trijų knygų vertimo "kabliukai". Viriau tiesiog, paskui apsiraminau, bet žodžių junginys "nejudama užuolaida" tiesiog biesino. Gerai, kad nedaug tų kabliukų buvo, nes būčiau metus knygas į šoną. Nors tai irgi savotiška istorija gavosi metų pabaigoje. Paskaičiau, koks nuostabus detektyvas Kormoranas Straikas, bibliotekoje dar po ranka pasipainiojo visos 3 knygos - garantuotas ženklas iš dangaus. Perskaičiau pirmąją, numykiau sau, kad nieko labai ypatingo, turi kažką, bet ne taip kaip mano numylėti Haris Hūlė, komisaras Brunetis ir Erastas Fandorinas. Ir paėmiau antrą knygą. O tada trečią. Tikriausiai dėl londono užsikabinau, ir dar mažumėlę dėl to Straiko.
Prieš T. Venclovą skaičiau Irenos Veisaitės atsiminimus ir susidariau įspūdį, kad šita man mažiausiai patiks. Iš Venclovos tikėjausi didelio pykčio ar negatyvo, o jis mane nustebino, nes visai nefanatiškai atsiliepia apie jo taip nemėgstamus tarybinius metus. Jau buvau pasirinkusi, už kurią knygą atiduoti savo balsą, dabar suabejojau. Ir knyga labai gerai skaitosi.
Papildyta:

Aš labai norėčiau taip pasižadėt perskaityt kiek turiu sukaupusi "Вокруг света" žurnalų, bet geriau nežadėsiu.

Ačiū, merginos Sveikstu, po truputį. Kaupiuosi 2018 metų ataskaitai ir truputį esu šoke susiskaičiuosiu knygas, susidėliosiu mintis ir ateisiu atsiskaityti

Su praėjusiom šventėm Daug gerų knygų
Nors paskutiniu metu retai berašau, tikiuosi, neprieštarausit, jei pateiksiu savo ataskaitą nu, žiauriai mėgstu tas ataskaitas
Perskaičiau 46 knygas + 1 pakartotinai. Ir nusprendžiau kasmet perskaityti antrą kartą patikusias bent kelias knygas, nes kam jos tada, po galais, tupi lentynose.
Žiūriu į savo sąrašą ir nesugalvoju, ką šiemet apdovanoti... Nebuvo tokios knygos, kurią perskaičius pasakyčiau ta Buvo neblogų, patikusių, bet jos visos daugmaž vienodai patiko.
Todėl Metų knygos šiemet nėra.
Geriausia lietuviška - R. Oginskaitės ,,Gib a kuk" (beveik be konkurencijos, nes lietuvių literatūra man vis dar yra podukra)
Metų atradimas - H. Koch su ,,Vakariene" ir ,,Vasarnamiu su baseinu", taip pat su ,,Grioviu", kai jį perskaitysiu
Metų detektyvas/trileris - A. Finn ,,Moteris lange" ir J. Harper ,,Sausra'
Patikusios ir galėjusios būti Metų knygomis, jei nebūčiau taip išlepusi (atsitiktine tvarka). Kartu porą žodžių apie jas (nes seniai rašiau ir pradėjus užsivedžiau )
A. Patehett ,,Vieningieji" - nors labai amerikoniška, bet taip švariai parašyta, kad skaitant jauti beveik fizinį malonumą.
L Slimani ,,Lopšinė" - ne visai mano skonio, bet gera ir perskaityta vienu prisėdimu, kalbanti kitaip apie daugelį šių dienų problemų.
D. Kurbjuweit ,,Baimė" - žr. aukščiau
J. Dicker ,,Baltimorės knyga" - buvo įdomu.
R. Jocobsen ,,Neregimieji" - vyksmo daugiau negu veiksmo, keista, bet buvo stipriai įtraukusi.
L. Mytting ,,Plauk su skęstančiais' - gražiai parašyta graži istorija, šiek tiek priminė Cabre.
N. Huston ,,Dolce agonija" - netikėta kompozicija, Dievo/mirties žodis buvo drąsus, bet smagus eksperimentas.
E. Doughue ,,Stebuklas" - netikėta ir šilta istorija, neperspjaunanti ,,Kambario", bet labai primenanti Kent, kurią pamilau pernai.
F. Backman ,,Gyveno kartą Uvė" - antrą kartą skaityta ir vėl nenuvylusi.
Tokie trumpi subjektyvūs pastebėjimai.
Pradedu pratintis prie audio knygų, kol kas tik apysakos ir apsakymai rusų kalba, labai dėkoju ...nežinau kam.... už pastebėjimą, kad ir youtubėj pilna to gėrio

bet vat kaip keistai yr šiam pasauly. dar kartą isitikinu kad "na vkus i cvet tovarišča net" .. "Plauk su skęstanciais" buvo paskutinė metų knyga ir ji man pasirodė absoliučiai lėkšta, baltais siulais siūta istorija su baisiai daug nelogiskumų...

man irgi

Na, graži istorija gal per skambiai pasakyta , bet buvo ten ir gražių vietų...
Bet rašau ne dėl to. Neįvardijau nusivylimų. o tokie buvo du, neskaičiuojant knygų, kurių nebaigiau ir neregistravau.
Han Kang ,,Vegetarė"
Knausgård ,,Mano kova'
Pirma išvis kėlė šleikštulį, o antra tiesiog neužkabino, nors labai to tikėjausi. Gal skaitėt kas, kaip jums?

Aš tai ataskaitų nemėgstu, bet ką jau čia padarysi. Reikia prisiduoti... Bent trumpai.

Kadangi metų vidury pamečiau savo užrašų knygelę, kurioje keletą metų registravau perskaitytas knygas, tai liko tik šių metų antros pusės užrašai - 16 knygų. Iš to spėju, kad viso per metus galėjau perskaityti apie 30 knygų.

Išrinkti vienos turbūt nedrįsčiau, nes buvo daug gerų knygų.

Pačios stipriausios ir įspūdingiausios - J.Vodolozkin "Lauras" bei R.Jakobsen "Neregimieji".

Autorius - metų atradimas: L.Slimani su savo "Lopšine" ir "Žmogėdros sode".

Metų "perskaičiau ir užmiršau" - G.Radvilavičiūtės "Tekstų persekiojimai"

Metų "grafomaniškiausia" - A.Dilienė "Bordo dienoraštis" - knygos etalonas, kaip grafomanas rašytojas (atsiprašau, psichoretapeutas, pgl. išsilavinimą), gali suniokoti net įdomią temą apie emigraciją į nuostabią šalį. Nežinau, kas man labiau nepatiko, ar pati asmenybė, ar tikrai prastas knygos stilius su aiškiai juntama savireklama ir tokiu dirbtiniu pozityvizmu, kad net kažkaip nesmagu buvo skaityti....

Metų "neįveiktoji" (bet tikrai neteigiu, kad ji to neverta!) - E.Catton "Šviesuliai"

Tai tiek trumpai.

Nu as irgi kaip detektyva perskaiciau, bet kazkaip nezinau, visai ne tai ko tikejausi.

Mano skoniui per mažai moterų, per daug politikos

Būtent    Aš žiauriai nekenčiu intrigų, o jų ten   

Apsižiūrėjau, kad mano ataskaitoje nurodyta L.Slimani "Ideali auklė" yra "Lopšinė"    Tiesiog toks rusiško vertimo pavadinimas. O aš nepasidomėjau išsamiau.

Metus pradėjau  Дина Рубина Наполеонов обоз 1 dalimi. Prisipažinsiu, pradžia kiek suglumino, pasirodė padrika ir ne tokia, bet paskui viskas įsivažiavo į tuos jau žinomus ir pamėgtus pilnus meilės visko ir visų aprašymus, neskubų ir išsamų pasakojimą... viskas, ką mėgstu. Dabar bėda - sulaukt kitų dalių