Ne, neskaičiau dar, bet norisi paskaityti. Gerai, kad apie ją priminei - reiks gal imt ir paskaityti
turit gal ką nors?
Dolitle, Tu - auksas!
Jooo. Kaip mane knisa prancūzų kalbos nemokėjimas
Būtinai! Galėtų mūsų rašytojai daugiau ir plačiau "išnaudoti" praeitį - pvz. kur mūsų trys muškietininkai, iš pvz. sukilimo?
Elžbieta tykiai verkė į tamsos paklodę.
Kai myli, visos spalvos tampa tokios ryškios. Kai myli, ir liūdesys būna toks gilus, bedugnis. Kai pasijusdavo krintanti į liūdesio bedugnę, Elžbieta bėgdavo prie savo upelio, atsisėsdavo apsikabindama rankomis kelius. <...> buvo tik spalvotas vasaros sapnas, ryte išnykstantis kaip ant dobilų iškritusi rasa. Neramus tiksėjimas priminė, kad nors laikas atrodo sustojęs, taip nėra. Laikas skuba į priekį. Jis vis tiek grįš.
Skaičiau po U. Radzevičiūtės ir R. Aškinytės, tai net veikėjai, išskyrus gal tik Elžbietą, tokie išskydę pasirodė. Skonio reikalas, bet, mano nuomone, labai vidutiniška knyga, nuslysta paviršiumi.
Ir kas dabar man tiktų reabilituotis?
Atsiverčiu paskutinį puslapį ir galvoju, kodel čia man siūlo Montefiore knygas
Tikrai suglumau. O pasirodo, čia ne aš. Senai, jau ataskaitas rašiau.
Kol buvau LT su malonumu perskaičiau Rutos Šepetys "Tarp pilkų debesų". Per 2 prisėdimus. Jo tokia literatūriška pasaka. Jei nors kiek plačiau žinote apie trėmimus, atrodys naivoka ir nelabai informatyvi. Kaip romanas jauniems žmonems- puiki. Mokykloje būčiau džiaugusis, jei tokia knyga būtų egzistavusi. Užskaitau. Noriu jos kitų knygų. Kažkaip klaidingai maniau, kad jos buvo parašytos lietuvių kalba. Bet pasirodo, anglų, tad verstos i LT. Tai skaitysiu originalo kalba. Nes lietuviškai stengiuosi skaityti, tik tai kas buvo parašyta ne anglų kalba.
Kitą gavau iš draugės dovanų, taip pat lietuviškai. Allende "Meilužis japonas". Nesitikėjau, bet labai patiko. Dvieju skirtingu kartu moterų istorija. Visko daug ir tiršta, bet parašyta su lengvumu, be tuščiažodžiavimo. Seneliu namuose slaugytojai Irinai, Alma Belasko pasakoja savo gyvenimo istoriją. Ji Varšuvos žydė, būdama megaitė išsiunčiama į San Franciską, dėdės šeimą. Čia persipina jos, dėdės šeimos, pas juos dirbančių japonų Fukudų, likimai. Tikrai puiki knyga, patiks kas mėgsta šeimos istorijas. Labai patiko galas ir Almos personažas. Noriu taip pasenti ir naiviai tokiuosi, kad pavyks.
Dar norėjau prisiminti savo jaunystės knygą, pakartotinai perskaičiau F. Sagan "Sveikas, Liūdesy". Galvojau, bus labai naivu ir blogai, nes jau išaugau. Bet visai patiko, jai buvo tik 19 kai išleido savo šitą pirmą novelę. Dar prie to ir filmą pažiūrėjau. Tiesiog klasika.
Neatsimenu kada tiek iš eilės knygų lietuvių kalba skaičiau 😀 Bet gal skaitymo džiaugsmas sugrįš. Nes buvo kažkur pabėgęs
O aš ją skaityti norėjau, ačiū
Stebuklingai greitai suveikė tavo recenzija, Klopedija





