

Sima, klausei ką aš veikiu iki 1 val

Kaip tyčia Barbora neatvažiuoja anksčiau laiko (visada anksčiau važiuodavo), o ponaitį tuoj guldyt..
Dontstop, o bet tai kaip tu atmatuoji tą kiekį, kiek gali suvalgyt? Nes tarkim aš turiu sverti, kitaip valgyčiau ir suvalgyčiau viską
vakar užsimaniau silkės juodai. Pasimatavau su duona, kad atitiktų 200 kcal. Nu mažokai atrodė vizualiai, bet užteko. Bet jei nematuočiau, tikrai intuityviai pusę sloiniko suėsčiau
tas sotumo jausmas tai lėčiau ateina
Aš kai skaičiuodavau kalorijas, irgi pasverdavau, paskaičiuodavau ir taip nuspręsdavau, kiek sau galiu leisti. O dabar tai sprendžia tik alkio ir sotumo jausmai Valgau tol, kol pasijaučiu soti, bet ne persivalgiusi. Iš tiesų, ne visad pagaunu tą momentą, kartais pavalgau ir jaučiu, kad paskutiniai porą kąsnių jau kaip ir bereikalingi buvo. Kad jaučiuosi "soti su viršum". O reikia, kad butų tiesiog "soti"
Tai nelengva, aš dar tik mokausi. Sustyguot intuityvią mitybą, išmokti teisingai suprasti kūno signalus gali užtrukti ir metų metus
Aš tik kokius 5 mėn kaip mokinuosi. Bet visgi man iškart pradėjo kristi svoris ir iškart pradėjo mažėti porcijos, nuo pat pirmos dienos. Niekad nebuvo taip, kad jei dabar galima, tai einu suvalgau kibirą
Dėl to, kad sotumo jausmas lėčiau ateina, tiesa. Lyg po 20 min nuo valgymo pradžios. Užtat intuityviai valgant reikia valgyti lėtai ir susikoncentruoti ties kiekvienu kąsniu. Karts nuo karto savęs klausti, ar aš jau soti? Net yra toks pratimas naujokams: suvalgius kažkur apie pusę porcijos po kiekvieno kąsnio atidėjinėt šaukštą šonan, sustot, įsiklausyt ir sąžiningai sau atsakyt, ar jau gana, ar jau sotu, ar akys nori daugiau, ar pilvas?
Aš iš pradžių įsidėdavau savo įprastą porciją ir palikdavau, kiek jau netilpdavo. Bet vis būdavo gaila. Gaila išmest, nes netaupu. Nesąmonė atrodė palikt šaldytuve pusę kąsnio. Dabar tiesiog įsidedu mažiau ir paskui, jei trūksta, dasidedu. Pvz susitepu 1 sumuštinį. suvalgau. Noriu dar - einu dar pusę susitepu. Dar reikia? - Ok, dar pusę. Likučių po pusę kąsnio beveik nebelieka. Dabar aš jau žinau, kad dažniausiai man užtenka 1 sumuštiako. Aišku ne visada. Jei jaučiuosi labiau alkana, gali prireikt ir 1,5, ir 2. Juk kalorijų sąnaudos kasdien nevienodos, todėl ir porcijos negali būti visad vienodos, jei vadovaujiesi alkiu
Labas visoms.
Dontstop, atsargiai su mėsa Suvalkų kasdieniniam turguj. Buvom rudenį, nusipirkom ten 10 kg pasenusios (kaip vėliau paaiškėjo) mėsos... Ir nei ją virt, nei troškinį daryt,nei kept tuo labiau, kieta kieta... Iki dabar šaldikly guli,nzn ką su ja daryt... Žiopliai abu su MB dabar Biedrionkoj perkam mėsą, kur vakuumuota būna...
Sudomino intuityvioji mityba, kai knygyne dirbau,turėjom ir knygą apie tai, dabar reiks bibliotekoj jos ieškot
Pijus mano ne tik kad nenori sėsti ant puodo, dar ir be tiutes užmigt negali :-) tuo aspektu mes dar leliukiškoj padėtyje o aš naiviai sau įsivaizdavau, kad sulig dviem metais kažkaip imsim ir išaugsim iš to