Neveltui sakoma, susirask megiama darba ir niekada gyvenime nedirbsi
Aha, o kaip?? 
Na ka, 'datempiau' iki tiek, kad nebegaliu laukti gydytojos kol gris is atostogu, ejau siandien i vaistine konsultuotis. Nusipirkau krema, zvakuciu, geruju bakteriju. Gydaus.
Gal kitom ir nebutu tokios reakcijos stiprios, mano imunitetas 'su defektu', delsiau..
Moteriske jau metuos, bet vis neismoksiu, kad i sveikata reikia rimciau ziureti.
Dabar viskas griauzia, dega, sisiojimas kancia.
Jau atsisveikinom ir su ciulptuku, ir buteliuku.
O kodel susipykot?
Sunku isivaizduoti, kokios priezastys..
Tevas ligoninej, ko cia pyktis nesuprantu..
Manes buities darbai irgi neuzknisa, nes ju nera daug, visai nevargina.
Kai daugiau vaiku, naminiai gyvunai, nuosavas namas, daugiau darbu, o bute nera ka cia tiek daug veikti.
Gal kitom ir nebutu tokios reakcijos stiprios, mano imunitetas 'su defektu', delsiau..
Moteriske jau metuos, bet vis neismoksiu, kad i sveikata reikia rimciau ziureti.
Dabar viskas griauzia, dega, sisiojimas kancia.
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 09:03)
Ar dar jūsų vaikiukai geria mišinukus iš buteliuko? 
Jau atsisveikinom ir su ciulptuku, ir buteliuku.
QUOTE(Uoga_saujoj @ 2017 04 20, 09:39)
su mama visiškai susipykom..greičiau tas burbulas sprogtų, nusibodo jau
O kodel susipykot?
Sunku isivaizduoti, kokios priezastys..
Tevas ligoninej, ko cia pyktis nesuprantu..
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 20, 10:04)
Man namų rutina ir visi tavo išvardinti darbai nevargino, aš kažkaip sugebu juos lb greit gal pasidaryt, nžn 
bet niekad nesu skundusis, kad kaip mane užkniso tie buities darbai.
bet niekad nesu skundusis, kad kaip mane užkniso tie buities darbai.Manes buities darbai irgi neuzknisa, nes ju nera daug, visai nevargina.
Kai daugiau vaiku, naminiai gyvunai, nuosavas namas, daugiau darbu, o bute nera ka cia tiek daug veikti.
Suprantu, ką rašai, bet tai va kaip atsifiksuot nuo jų?
Nieko naujo neparašysiu - turi susitarti pati su savim, nuoširdžiai sau juos leisti Kai įtikinsi pati save, kad saldumynų tau galima, maža to, bet kada, nebūtinai šeštadienį, nebūtinai iki 6 val vakaro - bet kada, nors vidury nakties, nors kiekvieną dieną, tada pamatysi, kad: 1. visai ir nesinori jų nuolat 2. visai nesinori bet kokių, pvz kolegių atneštų, o yra kažkokie (gal keli variantai, gal tam tikras gamintojas ir tt) skaniausi, kuriais pasimėgauji na tarkim kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, o į kolegių atneštus nė žiūrėt nesinori, nes tai ne tas 3. na jei taip sutapo, kad kolegė atnešė būtent tuos pačius skaniausius, tai ramia sąžine suvalgai vietoj pietų ir tiek bėdos
Aš turbūt milijoną kartų rašiau, kaip dievinu čipsus, kad niekada jų neatsisakysiu, kad negyvenimas tada, jei be jų tektų , ir ką, jau nežinau kiek laiko nevalgau, nors jų visad yra pas mus namuose bent po kelis pokus, vyras užsiperka per akcijas. Ramiausiai galiu matyt, kaip vyras juos šlamščia ir net seilė nevarva Ir tai ne išugdyta geležinė valia, aš tiesiog žinau, kad čipsai yra visad man po ranka, vidury nakties galiu atsikelti ir jų suvalgyti, jei tikrai norėsiu Bet dažnaiusiai noriu kitokio, tiesą sakant, normalaus, maisto. Na tarkim pusryčiams noriu košės, o ne čipsų. Pietum renkuosi kotletą, o ne čipsus ir tt.
O toks "užsifiksavimas" būtent ties čipsais man buvo dėl to, kad visad dar nuo vaikystės laikų mama man juos drausdavo, paauglystės metu aš juos pirkdavau už kišenpinigius ir paslapčia valgydavau, slėpdavau tarp rūbų spintoje, kad mama nerastų 
Man juos drausdavo, nes buvau storokas vaikas, mama vis kartodavo, kaip jie tukina, o tuo pačiu bent kartą į savaitę kepdavo pyragus Kuriuos valgyti buvo privaloma, kitaip įsižeisdavo Bet pyragai nebuvo laikomi tukinančiu maistu, o čipsai kažkodėl taip....taip ir susiformavo "nesaugus prisirišimas" prie čipsų, o va kepiniams visad buvau abejinga 
Jap jap, manęs irgi neužknisinėjo buitis, kol gyvenom bute - turėjau laiko ir noro dar ir į kaimą važiuot, ravėt ir pan. Užknisa tada, kai jau tiesiog nespėju jų, vat. Bet guodžiuosi tuo, kad dar 2-3 metai ir bus lengviau, daugiau galėsiu ką nuveikt su vaiku. Dabar nė akimirkai negaliu palikt vieno. Pasakau, kur pastovėt, palinksi, tipo, OK, supratau, stoviu. Tik dink iš akių ir jis irgi lekia kur nori. Kol esu matomumo zonoj, stovi kaip prikaltas. Klausiu - kur liepiau pastovėt, tai rodo tą vietą, kur liepiau
Na taip, būtų gerai turėt tą mėgiamą darbą. Dontstop, ar mūsų dar niekas į jokią biblioteką nekviečia?
Azazella, o duodi mišinuką ar jau pieną?
Dzeuse, gydykis, sveik
Uoga, būk tolerantiškesnė. Mamai juk irgi sunku. Be to, visi turit būti vieningi, tėtis gi ligoninėj. Jūsų barnis jam irgi ne į sveikatą.
Užknisa tada, kai jau tiesiog nespėju jų, vat. Bet guodžiuosi tuo, kad dar 2-3 metai ir bus lengviau, daugiau galėsiu ką nuveikt su vaiku. Dabar nė akimirkai negaliu palikt vieno. Pasakau, kur pastovėt, palinksi, tipo, OK, supratau, stoviu. Tik dink iš akių ir jis irgi lekia kur nori. Kol esu matomumo zonoj, stovi kaip prikaltas. Klausiu - kur liepiau pastovėt, tai rodo tą vietą, kur liepiau Na taip, būtų gerai turėt tą mėgiamą darbą. Dontstop, ar mūsų dar niekas į jokią biblioteką nekviečia?
Azazella, o duodi mišinuką ar jau pieną?
Dzeuse, gydykis, sveik
Uoga, būk tolerantiškesnė. Mamai juk irgi sunku. Be to, visi turit būti vieningi, tėtis gi ligoninėj. Jūsų barnis jam irgi ne į sveikatą.
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 11:53)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Azazella" data-cid="71579954" data-time="1492681761"><div><p>
Neveltui sakoma, susirask megiama darba ir niekada gyvenime nedirbsi
</p></div></blockquote><p>Aha, o kaip?? </p>
Neveltui sakoma, susirask megiama darba ir niekada gyvenime nedirbsi
</p></div></blockquote><p>Aha, o kaip?? </p>Ieškot ir rasi
Pirmiausia turi susigalvoti, koks tas darbas turi būti.Labai pritariu tavo ankstesniam postui dėl lėkimo arimo. Ir aš taip jaučiuosi, man atrodo, kad nieko apart darbo daugiau ir neveikiu, su vaiku per mažai laiko pabūnu. Pasiilgstu aš jos. Tos pora valandų vakare tai lašas jūroj. Idealu būtų pusę etato dirbt.
QUOTE(dzeuse @ 2017 04 20, 11:54)
Kai daugiau vaiku, naminiai gyvunai, nuosavas namas, daugiau darbu, o bute nera ka cia tiek daug veikti.
Būtent.
Sveik, įsivaizduoju, kaip šūdinai jautiesi..
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 12:09)
<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="71579858" data-time="1492679087">
<div>
<p>Suprantu, ką rašai, bet tai va kaip atsifiksuot nuo jų?
</p>
</div>
</blockquote>
<p>Nieko naujo neparašysiu - turi susitarti pati su savim, nuoširdžiai sau juos leisti Kai įtikinsi pati save, kad saldumynų tau galima, maža to, bet kada, nebūtinai šeštadienį, nebūtinai iki 6 val vakaro - bet kada, nors vidury nakties, nors kiekvieną dieną, tada pamatysi, kad: 1. visai ir nesinori jų nuolat 2. visai nesinori bet kokių, pvz kolegių atneštų, o yra kažkokie (gal keli variantai, gal tam tikras gamintojas ir tt) skaniausi, kuriais pasimėgauji na tarkim kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, o į kolegių atneštus nė žiūrėt nesinori, nes tai ne tas 3. na jei taip sutapo, kad kolegė atnešė būtent tuos pačius skaniausius, tai ramia sąžine suvalgai vietoj pietų ir tiek bėdos </p>
<p> </p>
<p> </p>
<p>Aš turbūt milijoną kartų rašiau, kaip dievinu čipsus, kad niekada jų neatsisakysiu, kad negyvenimas tada, jei be jų tektų , ir ką, jau nežinau kiek laiko nevalgau, nors jų visad yra pas mus namuose bent po kelis pokus, vyras užsiperka per akcijas. Ramiausiai galiu matyt, kaip vyras juos šlamščia ir net seilė nevarva Ir tai ne išugdyta geležinė valia, aš tiesiog žinau, kad čipsai yra visad man po ranka, vidury nakties galiu atsikelti ir jų suvalgyti, jei tikrai norėsiu Bet dažnaiusiai noriu kitokio, tiesą sakant, normalaus, maisto. Na tarkim pusryčiams noriu košės, o ne čipsų. Pietum renkuosi kotletą, o ne čipsus ir tt.</p>
<p>O toks "užsifiksavimas" būtent ties čipsais man buvo dėl to, kad visad dar nuo vaikystės laikų mama man juos drausdavo, paauglystės metu aš juos pirkdavau už kišenpinigius ir paslapčia valgydavau, slėpdavau tarp rūbų spintoje, kad mama nerastų Man juos drausdavo, nes buvau storokas vaikas, mama vis kartodavo, kaip jie tukina, o tuo pačiu bent kartą į savaitę kepdavo pyragus Kuriuos valgyti buvo privaloma, kitaip įsižeisdavo Bet pyragai nebuvo laikomi tukinančiu maistu, o čipsai kažkodėl taip....taip ir susiformavo "nesaugus prisirišimas" prie čipsų, o va kepiniams visad buvau abejinga </p>
<div>
<p>Suprantu, ką rašai, bet tai va kaip atsifiksuot nuo jų?
</p>
</div>
</blockquote>
<p>Nieko naujo neparašysiu - turi susitarti pati su savim, nuoširdžiai sau juos leisti
Kai įtikinsi pati save, kad saldumynų tau galima, maža to, bet kada, nebūtinai šeštadienį, nebūtinai iki 6 val vakaro - bet kada, nors vidury nakties, nors kiekvieną dieną, tada pamatysi, kad: 1. visai ir nesinori jų nuolat 2. visai nesinori bet kokių, pvz kolegių atneštų, o yra kažkokie (gal keli variantai, gal tam tikras gamintojas ir tt) skaniausi, kuriais pasimėgauji na tarkim kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, o į kolegių atneštus nė žiūrėt nesinori, nes tai ne tas 3. na jei taip sutapo, kad kolegė atnešė būtent tuos pačius skaniausius, tai ramia sąžine suvalgai vietoj pietų ir tiek bėdos </p><p> </p>
<p> </p>
<p>Aš turbūt milijoną kartų rašiau, kaip dievinu čipsus, kad niekada jų neatsisakysiu, kad negyvenimas tada, jei be jų tektų
, ir ką, jau nežinau kiek laiko nevalgau, nors jų visad yra pas mus namuose bent po kelis pokus, vyras užsiperka per akcijas. Ramiausiai galiu matyt, kaip vyras juos šlamščia ir net seilė nevarva Ir tai ne išugdyta geležinė valia, aš tiesiog žinau, kad čipsai yra visad man po ranka, vidury nakties galiu atsikelti ir jų suvalgyti, jei tikrai norėsiu Bet dažnaiusiai noriu kitokio, tiesą sakant, normalaus, maisto. Na tarkim pusryčiams noriu košės, o ne čipsų. Pietum renkuosi kotletą, o ne čipsus ir tt.</p><p>O toks "užsifiksavimas" būtent ties čipsais man buvo dėl to, kad visad dar nuo vaikystės laikų mama man juos drausdavo, paauglystės metu aš juos pirkdavau už kišenpinigius ir paslapčia valgydavau, slėpdavau tarp rūbų spintoje, kad mama nerastų
Man juos drausdavo, nes buvau storokas vaikas, mama vis kartodavo, kaip jie tukina, o tuo pačiu bent kartą į savaitę kepdavo pyragus Kuriuos valgyti buvo privaloma, kitaip įsižeisdavo Bet pyragai nebuvo laikomi tukinančiu maistu, o čipsai kažkodėl taip....taip ir susiformavo "nesaugus prisirišimas" prie čipsų, o va kepiniams visad buvau abejinga </p>Man baisu tas, kad jei aš nuoširdžiai sau juos leisiu, tai ir valgysiu nuolatos juos
ir va dar tas momentas, kur rašai - suvalgai ramiai VIETOJ PIETŲ. Kaip čia taip padaryt? privalgau aš tų saldainių ir ramiausiai einu pietų valgyt, suvalgau įprastą porciją, po pietų toliau "puotauju". Čia vakarykštis pavyzdys, gavau dovanų saldainių nerealiai skanių, tai visus ir ėdėm visą dieną.
Vakare gryžus - įprasta vakarienė. Tai ir suvoki, kad kalorijų belenkiek daug gavosi per dieną. Tada reikia atsisakyt kažko kito - įprasto maisto, taip gaunasi, jei saldainius nori valgyt.
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 12:14)
Jap jap, manęs irgi neužknisinėjo buitis, kol gyvenom bute - turėjau laiko ir noro dar ir į kaimą važiuot, ravėt ir pan. Užknisa tada, kai jau tiesiog nespėju jų, vat. Bet guodžiuosi tuo, kad dar 2-3 metai ir bus lengviau, daugiau galėsiu ką nuveikt su vaiku. Dabar nė akimirkai negaliu palikt vieno. Pasakau, kur pastovėt, palinksi, tipo, OK, supratau, stoviu. Tik dink iš akių ir jis irgi lekia kur nori. Kol esu matomumo zonoj, stovi kaip prikaltas. Klausiu - kur liepiau pastovėt, tai rodo tą vietą, kur liepiau
Užknisa tada, kai jau tiesiog nespėju jų, vat. Bet guodžiuosi tuo, kad dar 2-3 metai ir bus lengviau, daugiau galėsiu ką nuveikt su vaiku. Dabar nė akimirkai negaliu palikt vieno. Pasakau, kur pastovėt, palinksi, tipo, OK, supratau, stoviu. Tik dink iš akių ir jis irgi lekia kur nori. Kol esu matomumo zonoj, stovi kaip prikaltas. Klausiu - kur liepiau pastovėt, tai rodo tą vietą, kur liepiau O tai jei nebespėji visko aprėpt, ar nenori atsisakyt kažko? Na kam tas visas lėkimas? Kokia prasmė?
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 11:09)
Nieko naujo neparašysiu - turi susitarti pati su savim, nuoširdžiai sau juos leisti Kai įtikinsi pati save, kad saldumynų tau galima, maža to, bet kada, nebūtinai šeštadienį, nebūtinai iki 6 val vakaro - bet kada, nors vidury nakties, nors kiekvieną dieną, tada pamatysi, kad: 1. visai ir nesinori jų nuolat 2. visai nesinori bet kokių..
Kai įtikinsi pati save, kad saldumynų tau galima, maža to, bet kada, nebūtinai šeštadienį, nebūtinai iki 6 val vakaro - bet kada, nors vidury nakties, nors kiekvieną dieną, tada pamatysi, kad: 1. visai ir nesinori jų nuolat 2. visai nesinori bet kokių..Kaip gerai skamba
ir kaip noreciau taip susitarti su savim, nes potraukis saldumynams didelis, neleidziu sau valgyt ne trupucio, nes toks jausmas, kad apsvaigsiu ir suvalgysiu zymiai per daug..
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 11:09)
tai ramia sąžine suvalgai vietoj pietų ir tiek bėdos </p>
</p>Man reikia kokia diena taip padaryti, suvalgyti visa sokolada vietoj pusryciu ar pietu, gal nusiraminciau ir nebeatrodytu, toks skanus ir nepasiekiamas dalykas.
Viso gal neiveikciau, bet beveik visa, kokias 500 kaloriju.
Visai gerai gaunasi, ryte sokoladas, pietus virti kiausiniai su pilno grudo duona, vakare burokeliai/pupeles. Tilpciau i 1500 kaloriju.
Man baisu tas, kad jei aš nuoširdžiai sau juos leisiu, tai ir valgysiu nuolatos juos
Čia vakarykštis pavyzdys, gavau dovanų saldainių nerealiai skanių, tai visus ir ėdėm visą dieną.
Vakare gryžus - įprasta vakarienė. Tai ir suvoki, kad kalorijų belenkiek daug gavosi per dieną. Tada reikia atsisakyt kažko kito - įprasto maisto, taip gaunasi, jei saldainius nori valgyt.
O tai jei nebespėji visko aprėpt, ar nenori atsisakyt kažko? Na kam tas visas lėkimas? Kokia prasmė?
Taip tik atrodo, kad jei tik leisi, tai ir valgysi vien saldumynus. Pasidaryk aksperimentą 
*Išsirink kokį nor patį skaniausią saldumyną
*Užsipirk jo normaliai taip, 2-3 kartus daugiau, nei sugebi suvalgyti per 1 dieną
*Ryt valgyk jį pietum. Jokių kitų pietų žinoma po to valgyti negalima
*Poryt vėl trauk tą patį saldumyną pietum
*Gal antrą, trečią ar trisdešimt trečią dieną bus ta diena, kai pasakysi pati sau, kad šiandien jau to saldumyno pietum nenori, o nori kažko normalesnio, gal sriubos, gal kepsnio, gal salotų, bet jau ne saldainių
*Ir dar: šiaip sau mest į burną nei saldainio, nei kito maisto negalima, jei kažką suvalgei, kas turi kalorijų (nesvarbu, ar tai saldainis, ar stiklinė pieno, ar agurkas), vadinasi čia buvo sekantis tavo valgymas ir toliau bent 2-3 val ( t y iki dar sekančio valgymo) nieko valgyti negalima (tik gerti gėrimus be kalorijų, vandenį, arbatą). Nes taip kramtant visą dieną vis ką nors niekad nebus įmanoma tilpt į kažokias kalorijų normas 
Kiekvienas kąsnis turi būti sąmoningas Suvalgei saldainį - reiškias viskas, čia jau buvo pietūs
Dontstop, ar mūsų dar niekas į jokią biblioteką nekviečia?
Tai vat, nekviečia
O kaip surast tą mėgiamą, aš neįsivaizduoju 
Bandyt viską iš eilės jau ne tas amžius...
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 20, 13:46)
O tai jei nebespėji visko aprėpt, ar nenori atsisakyt kažko? Na kam tas visas lėkimas? Kokia prasmė?
Na, prasmė....išgyvenimas
Pamąstyt reiktų - namo atsisakyt nenoriu, nes smagu pievutė, žolytė, medeliai, uogytės....
Atsisakyt darbo nelabai galiu, mano vyro alga nėra didelė, yra vaikai, kurių poreikius turim tenkinti. Sau aš galėčiau gyventi vienkiemyje, niekur nelįsti į visuomenę, būti asociali (bendravimo ir viešumo prasme), , bet čia tik aš taip norėčiau, šeima ne Nebent atsisakyčiau šeimos QUOTE(dzeuse @ 2017 04 20, 14:18)
Man reikia kokia diena taip padaryti, suvalgyti visa sokolada vietoj pusryciu ar pietu, gal nusiraminciau ir nebeatrodytu, toks skanus ir nepasiekiamas dalykas.
Viso gal neiveikciau, bet beveik visa, kokias 500 kaloriju.
Visai gerai gaunasi, ryte sokoladas, pietus virti kiausiniai su pilno grudo duona, vakare burokeliai/pupeles. Tilpciau i 1500 kaloriju.
Viso gal neiveikciau, bet beveik visa, kokias 500 kaloriju.
Visai gerai gaunasi, ryte sokoladas, pietus virti kiausiniai su pilno grudo duona, vakare burokeliai/pupeles. Tilpciau i 1500 kaloriju.
Nu jo, gal ir gera dietos diena būtų
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 13:51)
<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="71580134" data-time="1492685186">
<div>
<p>
Man baisu tas, kad jei aš nuoširdžiai sau juos leisiu, tai ir valgysiu nuolatos juosir va dar tas momentas, kur rašai - suvalgai ramiai VIETOJ PIETŲ. Kaip čia taip padaryt? privalgau aš tų saldainių ir ramiausiai einu pietų valgyt, suvalgau įprastą porciją, po pietų toliau "puotauju".
Čia vakarykštis pavyzdys, gavau dovanų saldainių nerealiai skanių, tai visus ir ėdėm visą dieną.
Vakare gryžus - įprasta vakarienė. Tai ir suvoki, kad kalorijų belenkiek daug gavosi per dieną. Tada reikia atsisakyt kažko kito - įprasto maisto, taip gaunasi, jei saldainius nori valgyt.
O tai jei nebespėji visko aprėpt, ar nenori atsisakyt kažko? Na kam tas visas lėkimas? Kokia prasmė?</p>
</div>
</blockquote>
<p>Taip tik atrodo, kad jei tik leisi, tai ir valgysi vien saldumynus. Pasidaryk aksperimentą</p>
<p>*Išsirink kokį nor patį skaniausią saldumyną</p>
<p>*Užsipirk jo normaliai taip, 2-3 kartus daugiau, nei sugebi suvalgyti per 1 dieną</p>
<p>*Ryt valgyk jį pietum. Jokių kitų pietų žinoma po to valgyti negalima</p>
<p>*Poryt vėl trauk tą patį saldumyną pietum</p>
<p>*Gal antrą, trečią ar trisdešimt trečią dieną bus ta diena, kai pasakysi pati sau, kad šiandien jau to saldumyno pietum nenori, o nori kažko normalesnio, gal sriubos, gal kepsnio, gal salotų, bet jau ne saldainių</p>
<p>*Ir dar: šiaip sau mest į burną nei saldainio, nei kito maisto negalima, jei kažką suvalgei, kas turi kalorijų (nesvarbu, ar tai saldainis, ar stiklinė pieno, ar agurkas), vadinasi čia buvo sekantis tavo valgymas ir toliau bent 2-3 val ( t y iki dar sekančio valgymo) nieko valgyti negalima (tik gerti gėrimus be kalorijų, vandenį, arbatą). Nes taip kramtant visą dieną vis ką nors niekad nebus įmanoma tilpt į kažokias kalorijų normas Kiekvienas kąsnis turi būti sąmoningas Suvalgei saldainį - reiškias viskas, čia jau buvo pietūs </p>
<div>
<p>
Man baisu tas, kad jei aš nuoširdžiai sau juos leisiu, tai ir valgysiu nuolatos juos
ir va dar tas momentas, kur rašai - suvalgai ramiai VIETOJ PIETŲ. Kaip čia taip padaryt? privalgau aš tų saldainių ir ramiausiai einu pietų valgyt, suvalgau įprastą porciją, po pietų toliau "puotauju".Čia vakarykštis pavyzdys, gavau dovanų saldainių nerealiai skanių, tai visus ir ėdėm visą dieną.
Vakare gryžus - įprasta vakarienė. Tai ir suvoki, kad kalorijų belenkiek daug gavosi per dieną. Tada reikia atsisakyt kažko kito - įprasto maisto, taip gaunasi, jei saldainius nori valgyt.
O tai jei nebespėji visko aprėpt, ar nenori atsisakyt kažko? Na kam tas visas lėkimas? Kokia prasmė?</p>
</div>
</blockquote>
<p>Taip tik atrodo, kad jei tik leisi, tai ir valgysi vien saldumynus. Pasidaryk aksperimentą
</p><p>*Išsirink kokį nor patį skaniausią saldumyną</p>
<p>*Užsipirk jo normaliai taip, 2-3 kartus daugiau, nei sugebi suvalgyti per 1 dieną</p>
<p>*Ryt valgyk jį pietum. Jokių kitų pietų žinoma po to valgyti negalima</p>
<p>*Poryt vėl trauk tą patį saldumyną pietum</p>
<p>*Gal antrą, trečią ar trisdešimt trečią dieną bus ta diena, kai pasakysi pati sau, kad šiandien jau to saldumyno pietum nenori, o nori kažko normalesnio, gal sriubos, gal kepsnio, gal salotų, bet jau ne saldainių
</p><p>*Ir dar: šiaip sau mest į burną nei saldainio, nei kito maisto negalima, jei kažką suvalgei, kas turi kalorijų (nesvarbu, ar tai saldainis, ar stiklinė pieno, ar agurkas), vadinasi čia buvo sekantis tavo valgymas ir toliau bent 2-3 val ( t y iki dar sekančio valgymo) nieko valgyti negalima (tik gerti gėrimus be kalorijų, vandenį, arbatą). Nes taip kramtant visą dieną vis ką nors niekad nebus įmanoma tilpt į kažokias kalorijų normas
Kiekvienas kąsnis turi būti sąmoningas Suvalgei saldainį - reiškias viskas, čia jau buvo pietūs </p>Kiekvienas kąsnis turi būti sąmoningas - va kas yra siekiamybė ir kolkas neįmanoma.
Ačiū tau už patarimus, jetau kaip sunku visa tai įgyvendint.
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 13:56)
Na, prasmė....išgyvenimas
Pamąstyt reiktų - namo atsisakyt nenoriu, nes smagu pievutė, žolytė, medeliai, uogytės.... Atsisakyt darbo nelabai galiu, mano vyro alga nėra didelė, yra vaikai, kurių poreikius turim tenkinti. Sau aš galėčiau gyventi vienkiemyje, niekur nelįsti į visuomenę, būti asociali (bendravimo ir viešumo prasme), , bet čia tik aš taip norėčiau, šeima ne Nebent atsisakyčiau šeimos
Nu jo, gal ir gera dietos diena būtų
Pamąstyt reiktų - namo atsisakyt nenoriu, nes smagu pievutė, žolytė, medeliai, uogytės....
Atsisakyt darbo nelabai galiu, mano vyro alga nėra didelė, yra vaikai, kurių poreikius turim tenkinti. Sau aš galėčiau gyventi vienkiemyje, niekur nelįsti į visuomenę, būti asociali (bendravimo ir viešumo prasme), , bet čia tik aš taip norėčiau, šeima ne Nebent atsisakyčiau šeimos Nu jo, gal ir gera dietos diena būtų
Na ne taip kategoriškai atsisakyt
turiu minty, gal nebūtina ir pomidorų, ir paprikų augint, gal užteks tik pomidorų? Arba mažiau visko? Na bet čia kiekviena daro kaip išeina. Aš taip negalėčiau kaip tu, tiek visokių veiklų turėt. Jau antrą dieną spjaučiau į tuos pomidorus ir eičiau pagulėt
ar kad miegą savo aukot kažkam.. nu neee Bet gal dėl to, kad aš biški prie tinginio, o ir poreikiai mano kiti, tiek visko nereikia.
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 20, 15:09)
Na ne taip kategoriškai atsisakyt
turiu minty, gal nebūtina ir pomidorų, ir paprikų augint, gal užteks tik pomidorų? Arba mažiau visko? Na bet čia kiekviena daro kaip išeina. Aš taip negalėčiau kaip tu, tiek visokių veiklų turėt. Jau antrą dieną spjaučiau į tuos pomidorus ir eičiau pagulėt
ar kad miegą savo aukot kažkam.. nu neee Bet gal dėl to, kad aš biški prie tinginio, o ir poreikiai mano kiti, tiek visko nereikia. Na, galima ilgai diskutuoti Varau į kaimą lašinių parsivežt, vaikui siuntinuką suruošt reikia
