2015 Sausinukai

Uoga_saujoj, man tai kiek keistas jūsų sprendimas papratinti kelis mėnesius vienam darželyje, o paskui pervesti į kitą. Būna situacijų, kaip pvz pas Simą, kad keičia gyvenamąją vietą, čia jau nieko nepadarysi kitaip. Nes šiaip gi vaikui stresas keisti darželį, keisti grupę ar auklėtoją   Vieni lengvai susidoroja su tokiais pokyčiais, kiti, jautresni, gali dar kelis mėnesius pratintis vien prie naujos aplinkos. Pas jus gaunasi, kad jūs tik apšilsit kojas čia, kaip reiks perkelt kitur ir pradėti naują adaptaciją 

O šiaip jei tik mėnuo kaip lanko, vieną savaitę iš to laiko sirgo, o ir vaikas jautresnis, nebuvo pratęs pasilikti su svetimais, tai dar anksti laukti rezultatų. Sakyčiau visai įprasta, kad su ašarom pasilieka, kaip žiauriai taip beskambėtų, dauguma taip. Yra verkiančių paliekant, yra verkiančių pasiimant. Būna ir blogiau, nei pas jus, kad visą tą laiką sėdi nejuda į vieną tašką žiūri...

Jei nesijauti tvirtai, abejoji, ar verta vest, gaili vaiką, darželio atžvilgiu esi neigiamai nusistačius, net jei nieko nesakai, vaikas visą tai jaučia ir atitinkamai elgiasi 

Dėl guzo nemalonu, bet tikrai visur pasitaiko ir mėlynių, ir traumų...

 

Žodžiu, laikykis, tikriausiai viskas einasi taip, kaip daugumai, nėra čia nieko baisaus  ​ 

Maniškė irgi verkdavo, kai ateidavau pasiimti, ir gana ilgai. Tiesiog išsilieja visos emocijos vaiko, pamačius mamą. Ir namie elgesys pasikeitė, buvo sunkiai valdoma, irzlesnė, piktesnė, ir t.t. Priėmiau tai, kaip natūralų elgesį, tokiomis sąlygomis, nors tikrai buvo labai sunku ir mums visiems.

Uoga saujoj - tavo reikalas ar leisti sūnų į darželį, ar ne, bet man atrodo, kad jei vaikui nėra noro ten eiti, tai reiškiasi, jam blogai (kaip ir maniškės atveju).Ir jeigu, mes, mamos stresuojam, tai tikrai ne be reikalo, o tiesiog širdy jausdamos, kad vaikui negerai. Aš netikiu tais psichologų, pedagogų paistalais, kad nusiteikit pozityviai, nes kitaip vaikas perims jūsų emocijas. Tik tegul neaiškina mamoms, kada jų vaikams yra gerai, o kada blogai, lyg jos pačios nesuprastų.
Maniškė taip pat per darželio lankymo laiką nieko neišmoko daugiau, nei būtų išmokusi namie. Pastebėjau, kad nuvedus, esant vienai iš "nemėgiamų" auklėtojų apsiverkia. Galėčiau kaltinti auklėtoją, bet tai nesąmonė, jei vaikas būtų pasiruošęs darželiui, tai ta auklėtoja jai būtų nereikšminga. Čia maždaug kaip patarlėje " jei nemoki šokti, tai visada rasi kas trukdo". Taigi, jaučiuosi, kalta, kad vaiką išleidau per anksti, bet dabar atrodo, kad tiesiog rinkausi mažiausią blogybę iš visų galimų.

labas,
aš pritariu Semtamai. dukrą pradėjom eisti virš 3 metų - vedėm po kelias valandas iki pietų, pietų beveik nevalgė, su vaikais nežaidė, sėdėjo kampe ir verkšleno beveik visą laiką. per dvi savaites 3 kartus užkilo temperatūra be jokios ligos požymių, paskutinį sykį net atsidūrėm ligoninėj, nes buvo 40 temperatūros. po dviejų dienų paleido, nes tyrimai buvo geri ir neišlindo jokie ligos požymiai, temperatūra nukrito. supratau, kad ji dar nepasirengusi darželiui, teko atsiimti. išleidom į kitą darželį po metų. auklėtojos buvo superinės, adaptavosi per kelis mėn, bet jau nebuvo taip blogai kaip pirmais metais - tiek nestresavo, susirado draugų, įsitraukė į veiklą. važiuodavom be ašarų.

sprendimas leisti į dabartinį daržą buvo iš esmės dėl jo. Kad turėtų veiklos, nenuobodžiautų, bendrautų. Nes aš su juo neužsiimdavau praktiškai dienos eigoje. Vakarais tik. Kas galėjo atspėt, kad jam nepatiks toks sprendimas. Net ir tos kelios valandos.

sprendimas leisti į dabartinį daržą buvo iš esmės dėl jo. Kad turėtų veiklos, nenuobodžiautų, bendrautų. Nes aš su juo neužsiimdavau praktiškai dienos eigoje. Vakarais tik. Kas galėjo atspėt, kad jam nepatiks toks sprendimas. Net ir tos kelios valandos.

Ilgainiui greičiausiai pradėtų patikti   O tokių vaikų, kurie iškart pradeda eiti su malonumu, tėra vienetai...

Ką dabar, ar svarstai atsiimti iš šio darželio ir palaikyt namie iki rugsėjo?  ​ 

Ir aš taip galvoju.
Iš vis, tokie, kaip jautruoliai kaip mano (ir kaip Uogos??) manau ilgiau prisitaiko prie pokyčių, jei buvo įpratę visad namie su mama.
Aišku jei yra galimybė nevesti, tai aš irgi už tai, kad nevesti ir vaikas augtų su mama kuo ilgiau. Bet ne visad taip gaunasi.

kol kas nieko kardinalaus nesvarstau..tik kvaršinu sau galvą

Į darželių temą. Mūsų gautasis valstybinis irgi klaiki senovė pagal tiek, kiek mačiau. Na, tik man tas maisto kvapas koridoriuje tai visai patinka. Dar žiūrėsim, kaip situacija grupėse ir kokios konkrečiai auklėtojos. Viso viltys, kad bent mimaliai viskas gerai.

Galiu tik pritarti, kad jautresniems ar prie mamos labai prisirišusiems sunku tas įsiliejimas į kolektyvą apskritai. Ir manyčiau, kad čia nei privataus, nei valstybinio darželio bėda, o tiesiog naujo santykio su kitais kūrime. Kai iki šiol ryšys buvo visiškai saugus ir vos ne "vienas su vienu", o tenka susidurti su daug naujų (trumpalaikių) ryšių, kurių saugumas visiškai neaiškus, tai, aišku, vaikui nelengva ir kyla natūralus pasipriešinimas.

Uoga, jei auklėtojos bent minimaliai normalios ir matosi, kad nori/gali kažkiek padėti, tai gal atskirai dar pakalbėtumėt ir galėtum paprašyti vis periodiškai bent kelių minučių atskiro dėmesio jam vienam, būtent akcentuojant adaptacijos nelengvumą ir vaiko jautresnę prigimtį. (Čia ryšio su patikimu suaugusiuoju užmezgimui.)

Iš savo praktikos dar galiu paminėti (nors realiai neturiu jokių įrodymų, ar padėjo kažkiek ), kad - būtent ir turėdama omenyje tą "saugotojo/gynėjo" būtinumą - saviškiams ir namie, ir darželyje (pageidautina, būtinai ir auklėtojoms girdinti) kalbėdavau, kad mama dabar turi eiti, o juos/jį dabar saugos auklėtoja ZZ. Pabrėžiant, kad būtent "saugos", "prižiūrės" ir pan.

- - -

O dar noriu paklausti, gal kažkuriai teko jau susidurti su vaiko alergine sloga ir ypač - alerginiu konjuktyvitu? Po paskutinių kelių savaičių nesibaigiančio nosies varvėjimo ir vis išlendančio pobaisio akių traiškanojimo, kažkaip toptelėjo, kad visai čia gal ne virusai/infekcija, o alergijos rezultatas. Pradėjau daugiau skaityti, tai alerginio konjuktyvito visi požymiai visiškai tinka vienam pypliui. Kol pas gydytoją nukeliausim, jau norėtųsi pradėti kažkuo gydyti, bet kiek baisoka rimtesnių vaistų imtis (rašo, kad antialerginius lašus akims iki 4 m. amžiaus galima tik gydytojo nurodymu). Žodžiu, gal turite šiuo klausimu patirties?

mano dukrai yra alerginė sloga, gydytojai nuo pusantrų metų skyrė po ketvertuką zirteko kasdien. alerginei slogai gydyti kiek žinau išrašomi receptiniai stipresni purškiami į nosį vaistai, kurie naudojami lygtais mėnesį, bet čia jau skiria gydytojas specialistas. dėl konjuktyvito nežinau, fb yra grupė alergiukas, gali bandyti klausti en, nes ten tikrai daug mamų su alergiškais vaikučiais. bet ko gero teks laukti gydytojo konsultacijos. beje, dukrai zirtekas padeda nuo alerginės slogos.

Uoga, o darbelius kažkokius daro darželyje? Gal pakabina rūbinėje? Jei taip, paprašyk vaiko, kad parodytų savuosius - gal taip išvengsit ašarų pasiimant? Jei nedaro - keistoka būtų, nes Kosto grupėje net 2-3m vaikai padaro (turbūt su didele auklėtojų pagalba, bet visgi)... 🙂

kažkaip įtariu jei ir daro tai nebent antroj dienos pusėj. Nes pirmą pusdienį nėra kada ten. Ryte būna mankšta, pusryčiai, tada žaidimai, užkandžiai. Tada į lauką. Po lauko trumpai vėl žaidimai ir tada pietūs. Tų darbelių ir aš pasigedau. Kažkokia viena ranka koridoriuj kabo