O taviškis ką pasakojo?
Maniškis man iš vis nieko nepasakoja (ne tik šiuo atveju, bet ir šiaip...), o prie svetimų žmonių jis išvis tyli kaip partizanas
Kaip sunku šitaip. O kam jis išsipasakoja, tai savo panai gal, ar visai niekam?
Manau, kad jis niekam neišsipasakoja, toks jis yra, nekalbus, laikantys savyje ne tik žodžius, bet ir emocijas. Pvz, visai leliukas būdamas, jei nukrisdavo ir užsigaudavo, neverkdavo, aplamai apsimesdavo, kad nieko neatsitiko, nors ir kraujas bėgdavo ir matėsi, kad tikrai skauda. Tikras partizanas, ir kankinamas neprabiltų ir neišsiduotų Ir visas į vyrą šituo savo bruožu, vyrs mano be reikalo burnos neaušina ir emocijų nerodo taip pat
, pasikalbėt su juo ir apie buitinius dalykus sunku (nepalaiko pokalbio, tyli
), ką jau sakyt aptart santykius, svajones ar filmą kokį - absoliučiai neįmanomas dalykas
O vaikų yra visokių, sūnaus vienas draugas dėl kiekvieno mažmožio skambina mamai, po milijoną kartų per dieną. Šiandien buvom kartu lauke, griaustinis sugriaudėjo, jis tuoj skambina paklaust, ką daryt, ar būt lauke, ar eit namo Šitoks vaikas tai raportuoja tėvams viską, kiekvieną smulkmeną
Šiandien padariau klaidą kokią, turėjau reikaliuką tokį, nueit kai kur reikėjo, ir kaip sykis kelias vedė pro darželį, ir tokiu metu, kai vaikai lauke Pamiršau, kad darželio atostogos baigėsi, būčiau pasirinkus kitą kelią. Maniškė pamatė savo grupiokus, tai rovėsi pas juos. Užvertė mane klausimais, kaip čia taip, kodėl neinam į darželį, kada eisim, pasakė net, kad pasiilgo auklėtojos
Sunku buvo ištempt namo ir be ašarų neapsiėjo...
o taviškis jau laisvai skaitė eidamas į pirmą klasę?
dirbau su pirmokais, žinau ką reiškia, kai į mokyklą ateina pasirengęs vaikas - pažįsta raides, biskį paskaito, spausdintinėm parašo, paskaičiuoja ir ką reiškia absoliučiai nesigaudantis vaikas. man daug kas sako, kam aš spaudžiu vasarą mokytis, per anksi ir pan. išmoks visko mokykloj. aš tos nuomonės, kad kiek įmanoma tėvai turi įsitraukti į mokymo procesą. daug neliepiu mokytis, bet noriu, kad nuėjus į mokyklą jai pačiai būtų lengviau. tempas didžiulis. ji labai tingi. jei neliepiu, pati nesimoko.
Na aš irgi tokios nuomonės, kad pačiam vaikui geriau atėjus į pirmą klasę jau kažką mokėti, lengviau bus, pvz kad ir matematikos užduotis sprendžiant vienas dalykas, kai pats moka perskaityti tą užduotį ir iškart pradėti veikti, kitas dalykas, kai laukia, kol mokytoja perskaitys, o gal iš pirmo karto gerai neišgirs ir tt, jau stringa visas reikalas...
Maniškis laisvai skaitė nuo 4 metų.
Su užduotėlėm sėdim ir mes šią vasarą Mokytoja rekomendavo pašvęst tam rugpjūtį, kad nepamirštų visiškai visko per vasarą ir iškart įsijungtų rugsėjį į procesą, bet kadangi nugriuvo mum ant galvos ta gabiųjų vaikų mokykla, tai kankinu vaiką be jokio atokvėpio
Ir visai dėl to man negėda, nes vienas dalykas, sėdi prie "pamokų" jis maxmum 1 val per dieną, antras dalykas, jam tai patinka
, trečias dalykas, bent kažkoks užimtas nepakenks, kitaip slampinėja kiaurą dieną po butą ir stena, kaip nėr kas veikt