Nors is autizmo daug kas netinka jai, bet sita kartojimo savybe labai ryski.
Ziuresim.. Jauciu, cia dar bus reikalu..
Sveikos Rašau iš Jūrmalos, vakar vėlai vakare atvažiavom į Klaipėdą, šiandien ryte pajudėjom į Latviją, apie pietus buvom prie Kemeri pelkės, dabar pasiekėm viešbutį
Išsikrausim ir prie jūros, oras nuostabus
Ir antra naujiena, jau savaitę atidirbau naujam darbe. Žinokit, gyvenimo dirbant ir auginant vaikus nėr
Blogiau gali būti nebent sergantis vaikas. Nesportuoju, neskaitau knygų, nemezgu, nežiūriu filmų, serialų, youtube - neturiu tam laiko. Namai, vyras, vaikai apleisti. Rytais skubi leki, vakarais tik pasiruošimas kitai darbo dienai ir kritimas į lovą, o dar vaikai plėšo į visas puses. Dičkiui turiu suruošt pusryčius, priešpečius į mokyklą, pietus, pavakarius, vyrui - pusryčius, pietus iš 2 patiekalų. Sau pietus, nešamus į darbą. Grįžus visiems vakarienę. Pana būna darže visą dieną iki pat uždarymo, 1.5 val vakare viena tik dvise su auklėtoja. Į daržą eit visiškai nebenori, verkia rytais, kabinasi į kojas, prašo nepalikt
Vakare nepaleidžia manęs, kabo ant papo ištisą vakarą. Vyras sako, kad pasidariau pikta žiežula
Man kazkiek Adelia panasi I dontstop sunu. Juk irgi buvo ne itin bendraujantis, o koks moksliukas dabarMan irgi panašu
Bet, nepaisant to dabar viskas gerai, turi kelis draugus, būreliuose į kolektyvą įsilieja, aišku nėra kompanijos siela, bet ir ne koks atsiskyrėlis Dzeuse, manyčiau tai adaptacijos problemos, o ne koks psichinis sutrikimas. Jei pas jus darželyje yra psichologas, verta pasikonsultuoti
Oho kokios naujienos! sunkus tas adaptacijos periodas grįžus į darbus. Bet bent jau aš tai džiaugiuosi grįžus, sunku bet daug įdomiau ir prasmingiau jaučiuosi. Kur dirbi?
Transporto kompanijoje, logistikos skyriuje.
Tikiuosi, kad toks periodas ir paskui bus lengviau Kol kas nuotaikos labai pesimistiškos... Mano gyvenimo prasmė - šeimoje. Svetimam žmogui pinigus padėt uždirbt kažkaip nieko įdomaus ir prasmingo atrodo