<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Dusia37" data-cid="72820923" data-time="1619599085">
<div>
<p>Vištos pjovus nesu . Išdorojusi daug , vištų, ančių, žąsų ...
Dabar jau ranką praradus , būtų ilgas darbas .
Aš kaimietė kaimietė iš vienkiemio . Pjaudovo viską - paukščius, avis, kiaules... Kartais veršiukus . Kol pjaudovo liepdavo namie būti , bet kai doroja visada dalyvaudavau

Viskas buvo taip natūralu , nei gailesčio , nei pasišlykštėjimo nejausdau .
Pou prie mano senoviškos triobos labai labai tiktų jurginai... pasodinu kelis vasarinius ir gana .
Labai bitės mėgsta vasarinius. Ant mamuko kapo susodinam žemus vasarinius - kad bitutės lankytų . Visą gyvenimą su jomis draugavo , tegul ir dabar lanko ...</p>
</div>
</blockquote>
<p>Tai mano seneliai ūkininkai buvo, viską augino, pjaudavo, tvarkydavom. Viskas čia gerai. Aš tik pati negalėčiau to padaryt, o ir prie gyvūno pripranti... Gaila.</p>
<p> </p>
<p>Dusia, kaip aš norėčiau senovinės rąstinės trobos su gėlių darželiu. Mano svajonė.</p>
<p>Pas močiutę įvairių buvo ir žemų, ir aukštų su didžiausiom galvom, margų, viespalvių. Ko tik neaugino - bijūnai, flioksai, jurginai, kardeliai, astros, rožės gražiausios, avižėlės, žioveiniai, zinijos žydėjo, raganės, veigėlės, diemedis augo, o jau alyvų, jazminų... Tik va močiutė gerus penketą metų pas tetą gyveno, diedukui anapilin išėjus, tad jos gėlynus pusbrolis, likęs ten gyvent, sumažino iki kelių krūmelių. Gaila, kad neišliko. Dabar, kai turiu kur pasodint, su nostalgija prisimenu.</p>
Diemedį turiu . Sako lengvai įsišaknyja , jei nori galiu pabandyti šaką įkišti ?
Mama gėlėmis neužsiimdavo . Darbas, vaikai, bitės, daržai gyvuliai ir anksti našle patapo .
Kiekvienoj sodyboj turėtų būti , nuo blogos akies . Turiu 2 šermukšnius, vieną paprastą , kitą skiepytą , MB palanuose dar kiekvienam sklypo kampe pasodinti po vieną... Kaip apsaugą .