Meri, tavo adeniumas kasmet žydi, bet labai lapus mėto. Bijau genėti.
Vakar svotai išvažiuodami į užsienį užsuko, pasėdėjome valandikę. Paskui vaikai grįžo iš mokslų darbų, pribaigėmė nuo šalčio profilaktikai laikytą naminio vyšnių likerio butelioką. Gerokai apšilome, dukra išsipakavo gaivinimo manekeną ir pristatė vyrus po 2 min gaivinti. Spaudinėjo, žvengė visi laimingi, bet tas manekenas vis neatgijo. Sėdėjau darbo kambary ir žiūrėjau tuos išsidirbinėjimus. Žentas atsinešė triušę, bandė ją ant šunų siundyti ( katiną tai ji drąsiai prilupa). Triušė apsigalvojo ir krimstelėjo jam į žandą, tas iš netikėtumo ją išmetė. Triušė dėjo šuolį per visus gyvus ir lavonus ir nėrė po sofa. Dukra bandė ją gaudyti, vienas šuo pasipainiojo po kojomis ir drėbėsi ant jo, vos ne kilimuku vargšą paversdama. Pakilo vos ne su ašaromis, o aš su sūnumi iš juoko vos galo negauname. Čia į kiemą įsuka policija ir šviečia į mašinų numerius. Matyt, kažką gaudo. Gerai, kad į namus nepasibeldė. Geras vaizdelis: bile tai lavonas svetainėje, du čiuvakai dūsta iš juoko, viena ašaroja, vienas už žando laikosi.
Šiaip dideliu būriu gerai gyventi, vis kas nors naujo nutinka.
