Ingrida, man tik pakalbėti reikia duoti. Galiu prieš auditoriją, prieš kamerą, net prieš karvių bandą.

O labiausiai atsiriša liežuvis, kai ko nors nežinomo bijau.
Važiavau praeitą pavasarį į Santariškes darytis koronografiją. Palatoje viena meldžiasi, kita spaudimą kas minutę matuojasi ir tabletkas saujomis ryja. O aš pliurpiu nesustodama. Mane pirmą išvežė, chirurgui pasakų privariau, nes daro be nuskausminimo. Paskui dar atėjo laimingas vaipydamasis anektodų pratęsti .
O ir šiaip operacinėje mane nutildo tik antsnukį uždėję.
Varau balandį koją operuoti. Meniskas gabalais nuėjęs ir kaulą apdrožęs. O poliklinikos traumatologas kaip užsuktas malė " nuo stuburo, nuo stuburo" O aš jam bandžiau aiškinti, kad trauma seniau buvo ir nuo to laiko kažkas stringa.
Chirurgas jaunas, vertas grieko. Gaila, kad migdys. Būtume pabazarinę kol koją rakinės.
Bet dukra dar plepesnė. Ir dar greitakalbe varo, turiu laukti, kol atrandu kokią pauzę. Kankynė kaip man.
Gerai, kad man kažkoks lenciūginis virusas, o ne karališkas. Vis dar nosis prakaituoja.

Kur beeinu, visusr dazinfekciniu marmalu smirda.
Gal tikrai reikėtų šikpopierio nusipirkti ? Uždarys maksimką kelioms savaitėms ir kukū.
Bernas džiaugiasi, kad atostogos. Rado kuo. Gi abitūros egzai.