Ingrida, tas sklypas greta mūsų namo. 30 arų. Nuomavomės jį, bet vis baimė buvo, kad kas kitas nenusipirktų. Žinai, šalia miestas, norinčių buvo.Pagaliau savininkai susitvarkė dokumentus ir dukra perka. Brangu, beveik kaip statyboms. Gal kada ir statysis , ar ji , ar sūnus. Mes gi dar turime tą dvarvietę, na žinai, kai užsuki į mano gatvę, tai visa dešinė pusė mūsų , iki pat sandėlio ir toliau. Ten graži vieta gyvenimui, po galingais ąžuolais ir liepomis. Tik buvusią dvaro alėją reikia sutvarkyti, savaiminukus klevus išpjauti.
Švogeris tegul pradžiai pabando nolpazos su Ranigastu. Pastarojo neprisiprašys gal be recepto. Man SP patarė, greitai sutvarkydavo. O gal uždegimas, tada jau antibiotikų reikėtų.
Bijau susirgti dabar.
Lyžuka, jau geriau vienadienės nei vilkdalgiai. Man vis pasitaiko tokiu nusmurgusių spalvų.
O vienametės kelios stačiai reikalingos. Pvz kleomės, petunijos, žioveiniai.
Labiausiai nervuoja jurginai ir kardeliai. Iškasinėk juos, į rūsį tampykis. Bet be jų nužydėjus daugiametėms vaizdelis gautųsi nekoks.
Susinervinau. Parsinešiau iš kiemo su gėlėmis namo baltasparnių. Tai dabar laukia nuobodus nuodijimas. Kaip tik purkštuvėlis prakiuro. Rytoj reikės nusipirkti.
Aplamai ilgiausią sąrašą susidariau, jei vėl karantinas leteną uždės ir leis tik maisto pardavimą.

Rytoj lėksiu , reikia šalikėlio, megztinio, šiltų timpų , dar visokių niekalų. Kad būtų ramu iki Kalėdų.
Sapniukai , o mano katės niaujasi su šunėku ir tarp savęs kartais. Vakar Ksena grįžo iš paros gastrolių vilkdama leteną. Dukra ryte vežė pas veterinarą. Lūžio nėra, suleido antibiotikų, reikės pirmadienį kartoti. Reikės saugoti, kad vėl į kiemą nepabėgtų.
Lyžuka, tas pinigų aukojimas - tai grynas prieglaudų biznis. Jiems niekada nebus gana. Na, argi ne glušiai. Kokį mašinos pervažiuotą šunėką gydo už tūkstančius. Migdyti reikia ir nekankinti gyvulio. Bet veterinarams gerai , ko gi neužsidirbti. O naivuoliai aukoja.