Kai nesusidūri, nepagalvoji, iš tikro mūsų šalyje nesirūpina neįgaliaisiais, lyg jie ne žmonės būtų ar kokie turčiai... Dabar iš Kaimuko pajus savo kailiu, nabagiukė, bet jai yra viltis, kad vaikščios. O manęs net neoperuoja, kremzlė kelyje susidėvėjusi ir aplamai kojos labai skausmingos, viskas dėl to prakeikto diabeto. Ir iš kur jis atsirado, visi stebisi, kad ir stori, bet tokia liga giminėje negirdėta.
Vakar labai nesisekė dirbti, kompas ištisai lūžinėjo, prirašiau krūvą paaiškinimų dėl išimtų pinigų iš kasos, nes nespausdino loterijos bilietų. Kažkas vyko pastarasias dienas su internetiniu ryšiu, gal ką banka darė, nesuprasi.
Šį savaitgalį augalų dienos ermitaže, kaip būtų faina nuvažiuoti, bet dėl kojų man per sunku, ten gabalas eiti į stotelės, ai... Gal Akroplio maksėje paklius kas iš augalų, man reik ir į lovelį ir palei tvorą ko žydinčių.
Gausiu iš FB paguodos prizą korėjietiškų veido kaukių rinkinį, kremą buvo dukriukas kažkada atidavus, nes jai netiko, tai jau lepinsiuos

Biski pakūdęs veidas, iškart tos raukšlės lenda ir dar tas veido pilkumas erzina.
Oi, reikia užsidėti pėdoms kaukę, o tai nusipirkus jau kažkada, neprisiruošiu.
Vistik noriu į sodelį rododendro, sakėt, kad ne spygliuotas, gal užtiksiu prieinama kaina. O tai paskutiniu metu nieko na beveik be nuolaidų, neperku. Jau kaip koks įprotis susiformavęs