Šįryt radau gražiausią oranžinį skaliarą žemyn nosimi, taip gaila, sudėtinga su skaliarais...
Karšta nuo pat ryto, neprikalbinu katės laukan, parodau pavadį ir jokios reakcijos, kai nori, pati kiša galvytę.
Taip, pas mane yra nedaug rytinės saulės, kurios gauna bijūnai ir geltona latviška krūminė rožė, su kuria turiu bėdų, ji neserga, bet praktiškai kasmet apšąla, tenka daug pašalinti, šiemet beveik visą iškarpėm ir žiedų nė nesitikiu. Jau norėjau mesti, bet gailinu, tai ir laikau.
Kitkas daugiau vakarinės saulės gauna, ten shogun laipiojanti ir iį senukų šliaužiančioji.
Žiūrėsiu, kai bus išpardavimai, ką siūlys Žalia stotelė rudeniop.
Jaučiuosi ne kažką, šiandien pietų neruošiu, labai sukilęs nerimas, tikrai neprisiversiu.
Maniškis mėsinis, be mėsos jam badas, nenori suprast, kad galimybės ribotos, pinigų užtektų, bet tuomet neliktų kitiems reikalams, tai arba maistui arba pečiui, kurio mums reik. Juk galima kokią dieną kitą savaitėje ir su makaronų pokeliu pasėdėt.
Būti suprastam - ne svarbiausia