Gruodžio sniego užburti namai

Tai aš ir naudosiuos senukų lengvata, ne grožiui man reikia, o valgymui. Nežinau kodėl man jų nenori dėti ant esamų kulčių, likusių po ankstesnio protezavimo.
Kažkodėl pasitikiu klinikos vadovu, juk jam jokio skirtumo kuom protezuoti, už darbą tiek pat mokėti. Jis žiūri kaip praktiškiau ir supranta mano keblią padėtį.
Kaip nors išsiversiu su pinigėliais, skrandis svarbiau
Man labai sudirbo pensiją tie du nedarbo metai, paskui minimali alga aštuonis metus, bet vistiek dar pasisekė, kad aplamai dar gyvenu, kai dauguma pažystamų jau senai po žeme..., o ir aš pati kiek kartų norėjau eutanizuotis.

Šiandien man reikia eutanazijos. Atėjo draugė, atsinešė putojančio. O man pusiau saldūs peilis.
Dar gerai, kad turiu gazuoto vandenėlio, gal kaip nors išgyvensiu.

Labas rytas.

Iš Kaimuko, vištos buljonas gerai, kad ir tas iš kubiko.
Kaupiames, eisim su kate paskutinių tulpanų sukišti, koks velnias buvo užėjęs, kad iškasiau, dabar nėra jėgų atgal sodinti o ir oras dar ryt nusimato žmoniškesnis, paskui nieks nežino ką dievulis duos.
Turiu liūdnų žinių, pamirė du skaliarai, abu iš skirtingų pirkimų. Sudėtinga su jais, bet taip gražu kai plaukioja