Seikutes
Esu baisi miegalė, bažnyčios varpai už 100 metrų skamba ne man, kaimyno dyzelis po langais nedomina. Retai, bet būna, kad išsimušu iš miego, tuomet ir visiška tyla nepadeda. Nervina tuomet, jei reikia anksti keltis, bet jei nereikia, galiu naktį megzti, ar skaityti.
Pas mus naktį į sekmadienį šalna nemaža buvo, nušaldė iki šiol žydėjusius jurginus, o diena vakar buvo nuostabi ir rūko nebuvo. Šiandien šalnos nebuvo ir saulutė gražiai šypsosi, kad šalna neprisidirbo. Tik sausa labai, mano rugiai matyt nesudygs. Priskyniau šiltnamyje 3 kibirus paprikų, gal ketvirtadalis prinokusių, kitos žalios ir pusiau žalios. Reikės šaldyti, kiek dar tilps. Dar baklažanų radau puskibirį. Šiais metais be tradicinių, auginau kažkokius dryžuotus oranžinius baklažanus, vaisiai kaip nedidelis kiaušinis, vėlai pradėjo derėti, dabar neužaugusių baklažaniukų kekės kabo. Bandysiu persodinti į didelį vazoną, gal šiltame balkone paaugs dar.
Žiediniai kopūstai gėris, bet neturiu rudeninių.
Dėl Vėlinių, reikia kad būtų kaip pas žmones, sodiname chrizantemas, jei būna labai šalta, kokį vainikėlį nuperkam, arba padarom. Būtų mano valia, ant kapo šviežio smėliuko papilčiau, aplink eglės, pušies, ar tujos šakelėmis negausiai apdėčiau, per vidurį kryžiuką iš baltų bumbuliukų (gal kaulėnis tas krūmas, nežinau) ir žvakė, viena, dvi, ne dešimtys. Kapinės pas mus netoli, tik kapų yra labai daug, tėvai, seneliai, proseneliai, dėdės, tetos, kaimynai, kurių jau niekas nelanko, tai darbelio nors minimaliai prižiūrėti turime ne tik prieš Vėlines. Tarp mano ir MB artimųjų kapų tik keli kilometrai, spėjam per vieną dieną ir kapus aplankyti ir su gimine susėsti prie stalo.