Sveikutes
Tokia niūri diena, sniegas nuo stogų čiuožia ir varva. Bet augalai ant palangių ir įstiklintam balkone jau pavasarį jaučia, pelargonijos sužaliavo, buvau šakelių pamerkusi begalę, šaknų prileido, nespėju kišti į žemę ir statyti nėra kur, jei užimsiu visas palanges, paprikos, pomidorai ir kt. nebus patenkinti.
Sapniuk, tavo mama tau įvardino, kad jai atrodė, kad yra kitur. Mano mamai irgi taip buvo. Prisimenu, pokalbį, kai mama sako juk aš pas tave bute, bažnyčią per langą matau, atsakau, kad tai, žinoma. O ji sako protu suvokiu, kad esu tavo bute, o man atrodo, kad esu visai kitur, kaimynų sodyboje, kurios seniai nebėra ir viskas taip tikroviška Ir ji to nesapnavo, jai nemiegančiai taip atrodė. Dar ji yra sakiusi, kad jai sunku susigaudyti, kas buvo iš tikrųjų, o kas jai tik atrodė. Visą dieną blioviau, kai supratau, kad ji kartais ir manes nepažįsta. Vieną kartą ji man glosto ranką, šypsosi ir sako kad aš tokia gera, dėmesinga ir priduria, kad kitos seselės nėra tokios geros. Kartais, būdama kaime, kuriame ir gimė, sakė, kad nori š tą kaimą. Sakydavau, kad juk esi tame kaime, tai atsakydavo, kad nori į tą, jaunystės kaimą.
Susitaikyk su tuo, nieko nepadarysi, taip jau yra.