Pats prasmingiausias darbas yra šaltą žiemos rytą barstyti smėliu slidų šaligatvį...
Iš esmės tai visi darbai yra prasmingi (išskyrus tuos, kur tiesiogine pasme daromi blogi, kenkėjiški dalykai). Bet svarbu, kad konkretus žmogus jaustų tą prasmę. O taip yra, mano nuomone, kai žmogus daro tai, ką jis geriausiai moka ir kas jam geriausiai sekasi. O kai tenka dirbti už bet kiek (nor kiek), tu dirbi bet ką, kad tik prasimaitintum, tai susimąstymui apie prasmes ir malonumus net vietos nėra. Ir čia turiu galvoje dirbti ir išgyventi iš to paties minimumo, o ne kai "vyras šakėm varto". Kai kažkas šakėm tau pakrauna, tai gal tikrai geriau nedirbti, o savanoriauti - tikrai bus prasmė.
o visuomenė visa susijusi persipaniojusi. Nebūtų valdininkų, nebūtų kas mokesčiu urenka ir suorganizuoja tuos vaiknamius - nebūtų tai slaugutei kur dirbti ir galėtų prasme misti... Realiai žiūrint, nėra neprasmingų darbų (na gal tik nagų dekoravimas ir flomasteinių antakių piešimas)
O visi arčiau namų, darbo rūbai, pietūs, sveikato draudimai - tai tie patys pinigai, ir tiek.
Veluma, kaip čia tave grąžinus į šį pasaulį - tau priminti docento algą?
Bet šiaip tai šaunuolis taviškis, kad normaliai moka, o ne verkia, kad dirbti norinčių nėra.