QUOTE(paštininkė @ 2020 11 14, 21:17)
Tai buvo aišku ir be šios savaitės detektyvų. Bet - na ir kas? Aš irgi tokia, 22 metus, anot Moontes, "be orumo"
Esmė kaip tai priimi ir kaip gyveni...
Ne anot Moontes, o anot pacios. Ir orumo stoka nusako ne liga, o zmogaus poziuris i gyvenima, mirti, kas yra vertybe, per tai vertinant ir snatikius su kitais. Nesvarbu, kad ir sergantis zmogus, jis del to netampa sventa karve, jo veiksmai, poziuris yra ir turi buti kvestinuojami, ypac, kai jis nenori, nesugeba islikti zmogumi pilnaja ta zodzio prasme. Jei ka, kalbu ne apie fiziologija, nors sergant ji itakoja zmogaus psichologija, kuo zmogus dvasiskai silpnesnis, tuo labiau yra linkes i agresija.
Jei ka, pries tris savaites palaidojau mama. Aciu, Montevertei uz jos pasiulyma, nors ir pati galvojau apie pasitraukima is SM. Mama sudege kaip zvake per nepilnas tris savaites. Ji, savo poziuri i gyvenima ir mirti, buvo puikus pvz. kaip reikia gyventi ir iseiti. As suprantu, kad bus pagalvota, na taip, juk mama, visi mes esame linke idealizuoti brangius zmones.
Tai parasiau ne todel, kad sulaukti, uzuojautos. Ji man nereikalinga, ypac is pacios. Tiesiog, bent jau man, yra norma visi zmogaus egzistencijos aspektai, nei vieno ju nesureiksminu, kaip ir nesumenkinu. Nors Jums taip knieti tai man ibrukti. Is esmes, brukit, svarbu, kad as zinau ir tikiuosi, kiti esantys SM nariai, tai supranta. Suregavau i pacios eilini bandyma dergtis, savo teksto interpretacija pateikineti neva taip mano Moonte... Nes dar esu itakota atsiminimu, apie mamos liga, mirti... Nes dar velniskai skauda del jos isejimo, kaip ir skauda, skaityti KAIP ISVARTOMOS-INTERPRETUOJAMOS mano mintys.