https://m.delfi.lt/r...php?id=43896409Tautos suskaldymas
Lietuvos nelaimei Vytautas Landsbergis nenorėjo, o gal ir nemokėjo vienyti visos tautos ir telkdavo apie save tik beatodairiškai jam atsidavusius AT deputatus, kurie buvo vadinami patriotais. Visi kiti AT nariai, nepritardavę V. Landsbergio politikai, buvo laikomi ne tik jo, kaip asmens, bet ir visos tautos priešais. Jų nuomonės buvo nepaisoma, o siūlymai likdavo neišgirsti, jei jie nesutapdavo su paties V. Landsbergio pozicija. Patriotų palaikymui ir tautos priešų dekapitacijai buvo pajungtas Sauliaus Stomos redaguojamas Valstybės laikraštis (Lietuvos aidas), kuris pradėjo spausdinti straipsnius, perskelinčius ir pačią visuomenę į dvi dalis: patriotus ir priešus, (pvz., V. Landsbergio dešiniosios rankos Virgilijaus Čepaičio Šiaudai ir šienas).
Papildyta:Nepriekaištingo patriotų gyvenimo ir jų kilnių darbų aprašymui buvo skirtas ciklas, aštrialiežuvių pavadintas Iš šventųjų gyvenimo. Ciklui rengti pakviesta gabi žurnalistė Ona Balčiūnienė, kuri nėrėsi iš kailio, lakuodama kiekvieno šventojo portretą. V. Landsbergio oponentams buvo skirtas kitas ciklas rašinių, pavadintas Voratinkliu , kuriame buvo pateikiami dažniausiai išgalvoti duomenys apie oponentų tariamus ryšius su KGB. Šiam ciklui medžiagos parūpindavo dešinieji, kurie dirbo AT komisijoje KGB veiklai tirti. Galima tik įsivaizduoti, kokį pažeminimą pajusdavo politikas, aptikęs savo pavardę Voratinklyje. Suprantama, kad Baltijos kelyje stovėjusių žmonių suskirstymas į patriotus ir priešus dalį rinkėjų atbaidė nuo Antrojo Sąjūdžio ir jo keliamų kandidatų į AT.
V. Landsbergio autoritetas tuo metu buvo didžiulis, ir jo žodis būtų sudraskęs ,,Lietuvos Aido voratinklį. Tokio žodžio nebuvo. Vietoje jo buvo kiti viešai ištarti žodžiai, pavadinę Lietuvą KGB-ynu ir kirmėlynu ir dalį Lietuvos žmonių pakrikštiję skambiu žodžiu šunauja. Iki šiol nesutariama, ar V.Landsbergis turėjo omeny tik AT deputatus, ar ir kitus žmones. Kaip ten bebūtų, bet kitą dieną AT posėdžio metu plenarinio posėdžio salės balkone įsitaisė ginkluoti (nors turėti ginklą AT plenarinių posėdžių patalpose griežtai draudžiama) V.Landsbergio asmeninės apsaugos vyrukai, kuriems vadovavo visiškai savo šefui atsidavęs Artūras Skučas, nes buvo tikėtasi, kad kuris nors AT šunaujos narys ims ir pareikš per mikrofoną nepasitikėjimą AT pirmininku.
pagal tuometinį AT reglamentą dėl jo privalomai turi būti balsuojama. Buvo ne tik neatmestina, bet ir reali tikimybė, kad įpykę šunaujos parlamentarai pritars nepasitikėjimui.Tačiau AT nariai, žiūrėdami į automatus virš savo galvų ,tylėjo, nes iš A. Skučo buvo galima laukti netikėtų veiksmų. Kadangi niekas nenorėjo mirti, perversmo Valstybėje išvengta.
Suprantama, įsižeidusi šunauja ir Lietuvos kirmėlynas jau nebegalėjo balsuoti už Antrąjį Sąjūdį ir jo faktinį vadovą V. Landsbergį. Tauta buvo suskaldyta. Antrojo Sąjūdžio simpatikų gretos dar labiau sumažėjo.