QUOTE(Iš_Šviesos @ 2017 02 15, 12:16)
Is kitos puses as niekaip nesuprantu
kodel jums atrodo jog meile aukletas vaikas pavirs demonisku paaugliu. Prisiminus probleminius vaikus musu mokykloje tai jie budavo is tokiu seimu, kuriuose auklejimo metodai apsiribodavo riksmais ir lupimu.
Man neatrodo, o tiesiog tokių yra. Kvaila tai būtų neigti, bet kai kam taip patogiau. Apie tai garsiai mamos nekalba, nes gėda.
Dėl tokių kaip tu, kurios pasityčios, kurios konstatuos, kad jau tikriausiai be meilės augintas. Juk jei norėsi apkaltinti tėvus dėl vaiko elgesio, visada rasi priežastį, tai per daug mylėjo, tai per mažai, tai rėkė, tai lupo, tai per geri, tai per griežti, tai per daug dirbo, tai per mažai, tai per daug dėmesio, tai per mažai ir t.t. Todėl tokie tėvai kenčia ir renkasi tylą. Arba apsiriboja pasakymu- buvo/yra problemų. O po tuo slepiasi daug baisių dalykų. Prabyla tik artimųjų rate. Nes, o ką daryti.
Man iš viso keista, kaip tu, ta kuri prieš smurtą, akivaizdžiai ,,atsirenki'' kuriuos reikia ginti, o kurių lyg ir ne. Va smurtas prieš vaikus blogai, prieš moteris blogai, o vaikų smurtas prieš tėvus???Gerai? Neegzistuoja? Patogiau problemos nematyti? Tu žinai kiek tėvų kenčia, kiek serga depresija, kiek verkia, bet tiesiog viskas remiasi į tai, kad tėvai savo vaikų neskundžia, nenori gadinti gyvenimo, nenori, kad atsidurtų ,,įskaitoje'', tikisi, kad pasitaisys ir laukia pilnametystės.
Tegul nors truputį Dievas turi būti... (O. Zacharenkovas)
Ir duok Dieve jums dvigubai to, ko linkite man!