Oi kiek pričiauškėjot, tiek pasisakyti noriu, tik nežinau, ar viską prisiminsiu
Man su mama irgi sunkiai sekasi, nuo vaikystės nėra kalbos tarp mūsų. Bet aš ją dabar jau pratinu pamažu, kur į pokalbį vis įveliu ką nors apie nėštumą, bandau prajuokinti ar šiaip įdomiau pateikti. Manau jai svarbu, tik nemoka parodyti.
Dėl mano nėštumo pradžioj kiti žmonės atrodė net labiau nei aš džiaugėsi. Toks keistas jausmas buvo, aš dar pilnai nesusipratusi buvau, o draugės, sesė, kai pasakydavau, tai tiek džiaugsmo apturėjo. Viena sakė, geriausia žinia per visus metus, sesei iš viso žodžių trūko, tik klegėjo patenkinta, kita draugė iš Amerikos, kur dirbo, žinutes rašė, kad vis apie mane galvoja. Labai malonu buvo
Tarp mūsų vaikų dideli skirtumai. Pvz. geriausiai sutaria vyriausias (16 m.) su mažiausiu (6 m.), visada kai didysis grįžta namo, mažas bėga apkabinti, o tas pakelia. Kai mažas pavargsta, jau mes su vyru nenešiojam, tai didysis paneša. Vakarais pasakas skaito arba savo kuria irgi didysis. Labai džiaugiuosi, kad didysis jau tokį tėvišką požiūrį turi į mažiuką
Aš planą gimdymui tikrai susidarysiu. Turėjau tokį prieš antrą gimdymą, tai labai gerai suveikė. Aišku prieš tai tariausiausi su konkrečiu gydytoju, jam planą parodžiau, jis kai kam pritarė, kai ko nebuvo galima dėl ligoninės tvarkos daryti. Bet iš esmės buvo labai geras gimdymas, nes buvau labai rami. Trečią gimdžiau pas tą patį gydytoją. Tai jau buvo viskas aišku. Pas jį ir dabar lankausi, tik kad jau nebedirba jis valstybinėse įstaigose, teks tartis su kažkuo kitu. Šiandien kaip ir parekomendavo kitą gydytoją, reiks pasiskambinti, susitikti. Pasikalbant konkrečiau iš anksto apie įsivaizduojamą gimdymą iš karto pamatai, kaip gydytojas reaguoja, ar nusiteikęs atsižvelgti, ar ne, kaip reaguoja į natūralius dalykus. Vienas iš punktų pas mane buvo, kad nekirptų. Kai gimdžiau pirmą vaiką, tai ir kirpo, ir plyšau. Baisiai gijau paskui. Prieš antrą sutariau, kad nekirps, tegul plyšta, jei ką. Ir nieko nebuvo, nei antram, nei trečiam gimdyme, nors vaikai gerokai didesni, nei pirmas gimė.
Tai va, o šiandien pasimatėm su mažiuke. Savaite didesnė, nei skaičiavimai, dabar 28 - 29 sav. 1,5 kg. Jau didelė

Ir į dekretą išleidžia mane anksčiau, nuo balandžio 3-ios.
Tik dėl dusulio susipergyveno gydytojas, pasidariau skydliaukės tyrimus, pas kardiologą užsirašiau. Žiūrėsiu, kaip ten viskas bus.
Papildyta:
[/quote]
kaip kovojat su rūgštimis? sugrįžo ši "malonumas"

griebiuosi kokį obuolį sugraužti ar apelsiną tam kartui nuima

kaip gaila, kad po šokolado sukyla, o jį taip mėgstu
[/quote]
Šiandien irgi pasiskundžiau gydytojui dėl rūgšties. Sakė galiu drąsiai Rennie vartoti, tai jau vieną tabletę sukramčiau, žiūrėsiu, ar padės