Lapyna noresiu foto i pasta 
Laba diena, merginos. Nedrąsiai užeinu. Apleidau temutę ir bemdravimą. Ar priimsite mane? 
Ir visai cia dabar nepavydesiu zygio teip ir zinokit 
Ahabi dek foto uz bausme
Oi, Ahabi, šimtas metų! 
Pasakok, kaip sekasi, kaip vedybinis gyvenimas. Ir rodyk, kiek Makas užaugo
Ačiū, kad priėmėt
Rodau savo grožius
Ahabi Jums nekilo itarimu kad ne kaciuka o liutuka pardave paskutinej foto grynas liutas
Mes irgi namie. Čija išmaudyta, miega šalia apsipatenkinusi. Dėkui visiems už kompaniją. Ne toks jau ir mažas būrelis mūsų- dvikojų- buvo. Ir trys šuniai- du kūliais virstantys energizer tipo lapiasnukiai šeltukai ir mūsų garbanė pensininkė. Saulės nebuvo. Tai visi išsitraukėme po savo nuosavą saulę ir patraukėme kur akys mato. Trasos pradžia mane asmeniškai šokiravo. Po pirmų žingsnių kelias staigiai apledėjusiu šlaitu leidosi žemyn. Kaip staigiai? Taip, kad man rodėsi jog saugiau iš karto atsisėdus leistis šikna. Vis tik atradus būdą: du žingsniai, bum! stabdomasis medis, du žingsniai, bum! apkabinam kitą medį, trys žingsniai pritūpus... nusileidome be traumų. Slidus kelelis skardžiu pagal sraunią Neries upę buvo atgaiva akims, vaizdai tiesiog kvapą gniaužiantys. Bet apledėję mediniai laiptai vertė stipriai koncentruotis po kojomis. Kartas nuo karto stodavome paskaityti informacinius stendus, gurkštelti arbatos ar karšto vyno ( dėkui, Erendira, vynelis buvo tobulas!). Bet šalta tikrai nebuvo. Minkštas drėgnas oras. Antroje kelionės pusėje kelias tapo mažiau slidus, labiau plokščias, saugesnis, bet ir vaizdai paprastesni. Šnekant tarpusavyje tikrai greitai nuėjome tuos 6 km. Kai kam net pritrūko fizinio krūvio. Bet gi čia kaip valgyje, jei truputį trūksta, tai atrodo, kad dar skaniau buvo. Tikriausiai reikės kada vėl pakartoti žygį. Nes geranoriškoje kompanijoje gamtoje aktyviai leisti laiką- tai pasikrauti šviežios gyvenimo džiaugsmo energijos. Ar ne taip? 
QUOTE(sagyte @ 2017 01 22, 16:53)
<p>Ahabi Jums nekilo itarimu kad ne kaciuka o liutuka pardave paskutinej foto grynas liutas </p>
paskutinej foto grynas liutas </p>Žiovaujantį pagavau😊 jie su Rastuke labai skirtingi. Rastukei reikia žmogaus. Ji visada nori būti kuo arčiau kūno, miegoti šalia, o Makas ateina kai nori, pamurkia, pasiglausto snukučiu. O pasiutęs. Po šventės ne viena vaza nuo palagės krito. Jaunas išdykęs paauglys
Priimu ataskaitą 
Net tris šuniukus turėjote,atrodote kaip tikri žygūnai.Labai šauniai atrodote visi
Ahabi, labai malonu kad pasirodei. Kaip naujai iškepta jaunamartė jaučiasi?( nebūtina atsakyti, aš šiaip sau 
)
Mako didumėlis, o Rastytė matosi visai įsigyvenusi.O šuniuko katinai ar neskriaudžai? Makas šuniuką tai tikrai praaugo.
QUOTE(Lisitėja2 @ 2017 01 22, 17:15)
<p>Ahabi, labai malonu kad pasirodei. Kaip naujai iškepta jaunamartė jaučiasi?( nebūtina atsakyti, aš šiaip sau
)</p><p>Mako didumėlis, o Rastytė matosi visai įsigyvenusi.O šuniuko katinai ar neskriaudžai? Makas šuniuką tai tikrai praaugo.</p>
Jaunamartė...viskas kaip ir gerai. Tik va dėl gražių nuotraukų ir "išsiplikinimo" dabar leidžiami vaistai į raumenis, nes susuko nugarą.
O gyvūnai visi susigyvenę. Rastukė pastato visus į vietą. Makas visus praaugęs, bet kai šuniukas jį " puola" griūna ir negyvą vaidina
O Jūsų žygio pavydžiu. Smagu. Gera kompanija, gražūs vaizdai..
Ahabi, mačiau fb- gražios jūsų vestuvių foto. Nugarą atleis, foto- liks. džiugu, kad gyvūnai taip susigyveno. 
Aist tikrai pirma kelio pradžia buvo ne tie batai , aš jau maniau tikrai geriau ridentis Bet iš tiesų nors ėjome lėtai bet gana greitai įveikėme trasą
Kavalierius tarp damų
