METŲ mezginiai

aš dar anei vaikystės anei jaunystės kai egzus laikyt reikėjo nepasiilgau man dabar pats geriausias laikas koks yra buvęs

bet kad turbūt man visada kiek save atsimenu geriausia būna čia ir dabar vaikystėj irgi lyg ir nesiskūsdavau dabar tik nebenorėčiau nei į mokyklą nei prie kaimo darbų

noriu megzt ištiko rankovės

vakar išvažiavom dviračiais ir viskas baigėsi tuo kad atsidūrėm taisykloj

nu šiaip jau seniai reikėjo bet va vistiek važiavom, kol gyvenimas neprivertė. kai jau nuleido padangą ką padarysi nu bet užtat dabar drąsiai važinėt bus galima, prašiau ir šviesas ir stabdžius ir bėgių profilaktiką atlikt ir padangas su kamerom pakeist

Gyviai manęs nevalgo, nu gal uodai tik

bitė kokius 2 kart gyvenime yra įgėlus nors tėtis bitininkas

erkės nė kart neturėjau įsisegusios (tfu tfu tfu) nors visos vasaros miške keturiom uogaujant ir grybaujant būdavo

Oho, Qqute, tai tu mažai kenkėjų ragavus, užtat tokia šviesi ir pozityvi . Aš tai nemažai nuodų avus - ir bičių, ir širšių, ir erkių.

O šiaip tavo miškuose erkių greičiausiai mažai būna. Nes tokiuose Dzūkijos miškuose būnant man irgi nebuvo tekę su jomis susitikti.

Dėl čia ir dabar  ir egzaminų- pritariu .

Nu kad ne, nemažai sako pas mus ten aš gal neskani tiesiog va sesuo su visa šeimyna tvarkingai skiepyjasi nes ir vaikai ir uošviai vis pasigauna erkių, mama mano irgi vos ne kieme susimedžioja o aš nežinau, kažkaip išvengiu

dabar tai skaityk saugausi labai, nu bijau, bitės pvz daržo gale tai mama sako neik, iki šiol neaišku ar nesu alergiška, pvz sesuo anafilaksini šoką gavus yra, ir šiaip giminėj būdingos alergijos vabdžiam..ale einu aš į tą daržą ir nieko, kapišoną užsimaukšlinu, jei matau kad ant tako bičių papuoliau tupiuosi ir tfu tfu tfu išvengiu kažkaip

dėl erkių tai ir uogaut seniai bebuvau, nors aną savaitgalį tai visą avietyną nuuogavau ir nieko, ten gal nesiveisia, skruzdės tik aplipo

Vakar sakiau, kad jei kas bilietus už dyka pasiūlytų, neičiau... Ir į darbo pabaigą parašo vyras, kad bendradarbė siūlo bilietus ir reikia greitai apspręst ar imam. Tai sakiau, kad dar vienos nemiegotos nakties neištversiu.Jei dar nedarbo diena būtų šiandien, tada būčiau ėjus.  Tai jis ėjo su vyresniąja dukra.

O apie nuotaiką, tai prisimenu tą dainų šventę, kur rašiau, prieš kažkiek ten metų, kai per ansamblių vakarą labai lijo per patį koncertą, tai prisimenu kad nuotaika vis tiek buvo sukurta. Negalėjo tie liaudies instrumentų orkestrai groti, bet turėjo vis tiek būti savo vietose ir palaikė nuotaiką, darė bangas, o šlapi šokėjai laukdami pušyne purve savo pasirodymo, šoko, kad nesušaltų ir vis buvo linksmi. Net pasibaigus koncertui kai kas dar šoko scenos baloje. Matyt kažkurią akimirką peržengi tą nepatogumo ribą, kad esi šlapias, atleidi kažką viduje ir džiaugiesi akimirka.

Net ir aš prisimenu tada, kai pamačiau kad lyja, nesinorėjo į tą koncertą eiti. Galvojau, tai kaip ten reikės sėdėti lyjant ant šlapio suoliuko. Bet po koncerto pamačiau, kad ne viskas taip baisu, kaip atrodo iš toliau.

aš kartais nostalgiškai prisimenu vaikystė ir dalį jaunystės vien dėl to nerūpestingumo, t.y. kai jokie rūpestėliai galvos nesuko ir jokių rimtų problemų nereikėjo spresti. o kadang imuzikos mokykloj egzai buvo kas pusmetį, tai kažkaip jie manęs labia nejaudino - reikia ir tiek

Ai man tai egzai kažkaip streso nekėlė, studijų metus mielai pakartočiau   

Apie erkes kalbant, brolis kaiptik neseniai kallbejo su vietiniu daktaru, tai sakė jis per savo ilgą karjerą nei vieno užsikrėtimo atvejo tuose kraštuose neprisimena. Matyt erkės irgi viena nuo kitos apsikrečia ir tam tikrose vietovėse plinta.

Mane muzikos mokyklos egzai irgi buvo užgrūdinę, kai 9 klasėj mokykloj buvo, tai visi šnekėjo - pirmi egzai, pirmi išbandymai, o man jau jų nežinia kiek buvę. Nors bijodavau mirtinai, bet kažkaip ta baimė nesutrukdydavo prisimint ir atsakyt, ar sugrot. Dėl tos pačios savybės muzikos mokykoj nuolat imdavo į koncertus, nes aš net ir suklydus sugrodavau iki galo, sugebėdavau kažkaip nepasimest ir nesustot. O iš baimės per tuos koncertus beveik be sąmonės būdavau. Koncertai net baisiau nei egzai. Per juos vis tiek  mokytojai  klauso, matę šimtus klaidų ir visą mokymosi procesą, o koncerte ateina visokie žmonės ir baisi gėda, jei koncertuoji nieko nemokėdamas...

O dar vežiodavo koncertuoti į visokius kolūkius, tai aš žinodama kaimo  žmonių požiūrį, labai gėdydavausi.

O tai kokie ten egzai muzikos mokyklose? Ir kada jie prasideda? Nes maniškė eis 4-tus metus dar nei vieno egzo neturėjusi arba jie ne taip buvo pavadinti? Atsiskaitymai kažkokie, koncertai, bet nei egzų, nei pažymių akyse nesu regėjusi. 

Aš tai ir vaikystėj, ir juo labiau paauglystėj labai rimtus klausimus sprendžiau. Na, vaikystėj tik bangom . Tai neprisimenu didelio nerūpestingumo, bt vis tiek buvo gerai. Bet ir dabar gerai, kad tik sveikatos užtektų.

Dabar kažkaip ne taip sureikšmina muzikos mokykloj, kaip tu sakei, atsiskaitymais vadina ir dažnai pvz. prieš Kalėdas, tai tą patį koncertą tėvams užskaito kaip atsiskaitymą, arba ten koks kitas mokytojas užeina, paklauso. O kai aš vaikystėje lankiau, tai vadindavo egzaminais ir visada sėdėdavo direktorė, dar kelių mokytojų komisija ir eidavom viso skyriau mokiniai laikyt iš eilės. Ir būdavo po du kartus per metus. Tik pirmoje klasėje, man atrodo, dar po pusmečio nebūdavo, tik pabaigoje mokslo metų.

Nu va, taigi sakau, kad jokių egzaminų, t. y. papildomo betikslis streso nebebūna. Kažkokie atsiskaitymai lyg ir būna, šiemet sužinojau, o šiaip - koncertas ir koncertas, pasigėri, ir tiek. 

Kerpena o koks yra kaimo zmoniu poziuris?