Mane vis laikas nuo laiko vis aplanko toks geras suvokimas, kad man labai pasisekė, kad aš atradau jus
šiandien, užbėgdama įvykiams už akių (dar neapžiūrėjau savo virbalų stalčiaus), užklausiau Nitės, ar ji turi ir galėtų man paskolinti reikiamo numerio virbalus. Reagavimas buvo žaibiškas, plius pasiryžimas čia ir dabar vežti man tuos virbalus, nes gi likimo draugei reikia
toks įsijautimas į svetimą “bėdą”, supratimas, kad kartais virbalų ar tinkamo siūlo gavimas negali palaukti galimas tik tarp tos pačios “palatos” ligonių. Laimei, mano atvejis ne toks kritinis, bet žinojimas, kad bet kada galiu sulaukti pagalbos, labai sušildo. Manau, kad tai didelė dovana.