Labas.
Dėkoju už sveikinimus gimtadienio proga - aš dar labiau pavėluotai juos perskaičiau.
Kažkaip per atostogas kompo beveik nejungiau, o telefone irgi retai skaitau. Negaliu priprasti prie suprastėjusio regėjimo, o ir kažkoks diedas su prostata nuolat uždengiantis ekraną labai nervino. Vakar jau grįžau namo, tai šiandien vėl prisijungiau ir perskaičiau.
Atostogos jau į pabaigą. Niekuo labai pasigirti negaliu, bet buvo taip, kaip pati susiorganizavau, niekas kitas nekaltas.
Daug siuvau ir tėvui juoko sukėliau. Agurkų vieną partiją perauginau, nors buvau žadėjus kiek užmarinuoti. Tai jis sakė - na tu ir apsileidus, va sesuo kai atvažiuoja, tai tuoj viską apžiūri, o tu tik savo terbomis susidomėjus. Ir jis teisus. Paskui oras atšalo, agurkai nebeaugo.Ai, bet gal taip ir reikėjo. Paskui žiemą būna priekaištai, kad tų agurkų dar nesuvalgėm.
Ai apie tą molį čia daug svarstymų buvo. Tai molis buvo reikalingas dėl daug paprastesnės priežasties. Kadangi šiemet daug ir gausiai lijo, tai pas tėvą, kur nuo stogo nuteka vanduo tokiu grioveliu į daržą, labai išplovė tą griovelį gilyn palei išbetonuotą takelį prie namo. Buvo pavojus, kad paskui į rūsį vanduo tekės. Tai vežėm molio ir tą kraštą prie betono tėvas moliu išklojo.
Džiaugiuosi niumos naujais namais. Linkiu greito ir sklandaus įsikūrimo.
Mes kaip tik atšventėm vyriausio sūnaus trisdešimtmetį, kelios dienos iki mano gimtadienio. Jis irgi rudenį įsikėlė į namą. Pirko neįrengtą ir po truputį įsirenginėjo. Tai jubiliejaus proga visi susidėję dovanojom sofą. Tai sofa atkeliavo savo keliais, o mes gimtadienio išvakarėse susiorganizavom susitikimą pas jį naujos sofos išbandyti. Kadangi buvo dėjęsi ir seneliai, taip staiga išėjo, kad aš paimu ir nuvežu ir uošvius, ir savo tėvą. Dieną prieš paskambinau sūnui pasitarti, ką čia atsivežti valgomo. Tai tas sako, nereikėjo čia dabar tų senelių vežti, tėtis būtų atskirai juos ramiai atvežęs, buvom taip suplanavę... Tai buvo toks negeras momentas, galvojau, kad tikrai bus problemos, kad aš pati nepagalvojus sukviečiau visus su mažosios dukros pagalba. Dar slapta vyliausi, kad mano tėvas pats nenorės, bet staiga ir tas išreiškė norą nuvažiuoti. Bet finale viskas labai gerai buvo. Ir vietos visiems užteko, ir seneliai normaliai elgės, ir močiutei sveikatos užteko, ir aš visus sėkmingai išvežiojau.
Pamezgiau gal tik pora kartų, labai nereikšmingai. Be savo siuvimo dar kaime kelis kartus buvau, su mokyklos laikų drauge metinį susitikimą susiorganizavom ir mamos visu rūbus išrūšiavau ir išvežiau.