Labas ketvirtadienį

Kulke, pas mus su vežimais būdavo netikėtumų. Pasakyčiau, ko rasdavom ant sėdynių užvalkalų, bet gal kuri valgot, tai susišlyktinsit. Ir nesisveikindavo, ir panašiai. Tik tiek, kad tēvai atsakingai tardavosi, su tuo bėdų nebuvo. Su nuvežimu. O su parvežimu visaip. Nuvažiuoja, pasiima savo ir mūsų vaikus, mūsų palieka mašinoj valandom, su savo po parduotuves duodavosi. Gerai, kad ta koronė pasibaigė.
Tai va, ryte radau smaigalius bekišančius du dar nežydéjusių amarilių žiedus. Kad apsidžiaugiau, vyrs buvo šalia, pradėjo juoktis, sako, kiek mazai tau iki laimės tereikia. Paskui parnešė iš pašto dėžutės siuv. rinkinį, kurï visai neseniai užsisakiau, dar nei nelaukiau. Tai tiek gerų emocijų nuo pačio ryto. Bet nepavydėkit draugei laimės, motina nuo pusēs 5 miegoti nedavė. Paskui išsibudino vyrs, pradėjo aptarinėti reikalus, šnekėjo valandą, sakau perjunk kanalą, jau atsibodai. Tada perjungė kanalą, kitką pradėjo šnekėti. Tris valandas prasiklausiau. Laukiau pusės 8, kol reiks keltis

paskui net klausiau, kaip jam nepabosta šnekėti? Siaubas.