nu nieko

Dar daug laiko užima info knisimas internete apie šunį. Kiek šert, kaip šert, kaip prižiūrėt, kada dresuot ir t.t.
Nu va, tikrai kažko tokio noriu. Reiks pasižiūrėti, gal turguj babytės atneša parduoti, gal kokių panašių sėklų rasiu, gal reiks užsisakyti kerų. Svarbu, žinau, ko norėti. O jie ilgai žydi ir maždaug kokiu laiku?
Sako, kad žydi du kartus, bet pas mane viena zydejo, nes per vėlai nukirpau žiedus. Daugiametės.lt pirkau, pažiūrėk, ten jų visokiu yra, bet šitas tai labai gražus, sodriai tamsiai mėlynas. Birželį žydės
Mano katžolė noname, norejau to Walkerio, net negavus šitas pasisejau, labai gerai tarp rožių
Mano katžolė Walkers Low, Gaudvilė mane ja apdovanojo. Žydi žibutiškai mėlynai
Ar tamsių jų yra net nežinau. Va šalavijų visokiausių yra, pritariu kukushkai
Psio baigiau savo paprastuolišką kardiganą- megztinį megztSkalbiasi, kai išdžius tik sagas prisiūsiu ir galėsiu nešioti
Dabar neseniai toptelėjo mintis, kad Gaudvilė ir man.siuntė ar tik ne šalaviją tą patį. Tik kažkas atžėlė iš po žiemos, kažkas ne. O iš lapų neatpažįstu. Ir iš viso, neturiu galvos. Neatsimenu, ką pirkusi, ką sodinusi. Tai pradėjau užsirašinėti veisles. Pernai iš ŽS pirkau nukainuotų braškių daigų, nei man jų reikėjo, nei ką, lyg vėlyvas ėmiau. Dabar jau pusbraškės užmegztos. Veislės neatsimenu, nors tada atrodė, kad prisiminsiu tai dabar užsirašysiu viską, kaip ta senutė iš ,,Elizabeta dingo". Visai gera praktika, nes kai užsirašau, tai ir savaime prisimenu.
Nu jo su tuo dresavimu, tavo.gražuolis tai ne mano gibridas. Nors ir aš galvoju, kad reiktų apmokinti pagrindinių komandų, kad nors kiek turėtų paklusnumo. Nes neklauso juodai, daro, ką nori. Kai pro vartus ištrūksta, tai vyrs sako, kad aš nesužiūriu, anąsyk jam pabėgo ir į kaimą. Vyrs iš paskos per kiemus šaukdamas vardu o dar kai ant kitų šunų puola, tai gali blogai baigtis. Ta viena, kur sakiau, kad turi daug šunų, netoli gyvena. Anąsyk žiūrim su drauge akis išpūtusios, pareina moteris per pievą, aplink apie 10.šunų, visi nedickai, ryži. Dar ji bandė skaiĉiuoti,bet skaičių pametė. Sakau, kaip šimtas vienas dalmamtinas
nu pakliūtų į tokią gaują, pypiec maniškiui būtų, sudraskytų iš karto.
O su dresavimu- atsargiai. Patys kaip.patys, bet jei samdysit kokį dresuotpją, tai prieš tai gerai išsiklausinėkit, ar patikimas. Giminių šunį sugadino, gal sakiau? Nelįsdavo į būdą po mokslų, ant šeimininkēs puldavo, kelis sykius apkandžiojo, gerai, kad buvo su stora striuke, turbut ranką būtų nukamdęs, gavo užmigdyti.
Apsitvėrusi tą savo kiemą, bet dažnai palaidi laksto pagrindiniai. Puola prie kojų, jei su dviračiu važiuoji, tai irgi vejasi. Tai dabar vyrs kai pėščias eina pro ją, pasiima bambioškę, sakė, kad skuodžia cypdami pati nemačiau, bet sakė, kad apsivaikavo kalės, pilni namai šunų.
Šiaip tai jis protingas šuo, dar kai visai mažas buvo, per kelias dienas buvo išmokęs atsisēsti, kai duodavom skanėstą. Nu bet tas bamšunio gibrido protas ima viršų. Dičkiai visai kitokie, nemoku pasakyti. Tie mūsų vokietukai irgo nemokyti, bet kitokie. Geras buvo vaizdas vieną vakarą. Pavedžiojom abudu, senuką įleidom į voljerą, vyrs atnešė ėdesio, maźiukas įbėgo ir ėda abudu iš to pačio bliūdo. Senukas gražiai padarė vietos, viskas gražu, taika meilė draugystė santarvė, tik staiga mažius pradėjo urgzti ir kai šoko ant senio lodamas, net kibo į nosį. Senukas geras, bet kol jo neužkabina, tada jau ir tas atgal kibo. Greit sugriebiau mažių ir išnešiau. Taip pagalvojus, juokingai atrodo, ateina į svečius, ēda iš svetimo bliūdo ir dar pyksta