Na bet pasakykit, kokia prasmė? Pvz. Jei moteriai virš 38 ir jie patys rekomenduoja PGS, bet paskui sako, palauk, mažu neaugs, tai nors tokį įdėsim
Pernai mano atvejis: vieninteliam likusiam darė PGS, jis buvo genetiškai pakitęs, sodinimo nebuvo. Genetiko klausiau, kas būtų, jei būtų sodinę? Atsakymas: nėštumo nebūtų arba būtų su persileidimu kelių sav. bėgy. Tai kam dar ta viltis, laukimas, stresas?
Jie gi neaugs geriau, jei tu būsi TR, ne LT
Na ir užpernai atvejis: penktą dieną liko 1, PGS daryt per silpnas. Ką darom? Dedam - ne? Aš strese, bet galvoju turkai gi visagaliai - pavyks. Sutikau. Ir ką? 10 d. streso, vaistų ir vilties. Ir jokio kibimo...
Tai kad blaivaus proto čia irgi reikia, ne tik emocijų
Įvariau pesimizmo!









