Nusižudymas. Depresija

#61
QUOTE(suvaikejusi @ 2017 02 04, 11:42)
As isivaizduoju, kad daug savizudziu mirties akivaizdoje persigalvoja, tik jau buna per velu issigelbeti. Juk dauguma zmoniu tik padare neatitaisomas klaidas atsikvoseja ir, jei galetu laika atsukti atgal, taip nebedarytu.

Persigalvotų, jei tik galėtų, mirties akivaizdoje, jausdami, kad miršta pakėlę prieš save ranką visi visi. Bet jau per vėlu būna. Tie jau negrįžta. Jokios galimybės. Kol gyveni, galima kažką keisti. Mirties mes negalime valdyti.
Papildyta:
QUOTE(cambala @ 2017 02 05, 00:05)
O tu reali durne, kuri pavargus nuo savo vaiku, duoda vyrui tiek kiek jis nori, kad tas is kiaulaites pas liekna nenueitu, ir , galop nukvakusi nuo poilsio trukumo jokiem gydymam nepasiduoda.

Oho!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rožės vardas: 05 vasario 2017 - 11:41
#62
QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 02 04, 23:55)
Butent - turejimas zmoniu kuriuos myli, atsakomybe pries juos - yra savizudybes prevencija. Nors rimtais atvejais savizudziai pries nusizudydami nuzudo tuos mylimus zmones (vaikus pirmiausia).
Todel atsargiai su tokiomis garantijomis.

O psichiatrais as netikiu. Jiems daznai patiems truksta varztu nuo ilgo darbo tokioje aplinkoje.

Ten yra tokie depresiju testai. Tai jei zmogus turi kazka brangaus, mylima partneri, vaiku, tevus, tai jis i visus klausimus atsakys neigiamai. Depresijos kaip ir nera. Bet juk nenormalu, jei zmogaus noras gyventi laikosi tik ant atsakomybes pries kita/kitus.
Tiem psichologams psichiatrams - vienodai, jie suvokia tik tuos kurie jau puola prie kilpos.

Pritariu. Ir testai tie visiškai nesąmonė. Arba dar "įvertina": parašyk sakinį. Žmogus parašo, sako tau nieko nėra, tu dar sakinį surezgi blink.gif biggrin.gif
Atsakyti
#63
QUOTE(Rožės vardas @ 2017 02 05, 11:26)
Persigalvotų, jei tik galėtų, mirties akivaizdoje, jausdami, kad miršta pakėlę prieš save ranką visi visi.


nesutinku, kad visi persigalvoja. Juk buna zmoniu, kurie zudosi kelis kartus, kol pavyksta. Jei visi persigalvotu, tai niekas nesizudytu antra, trecia ar kuri tai karta. Aisku, sutinku, kad kartais tas zudymasis tebuna suvaidintas, kaip pagalbos saukstams, tikintis, kad kazkas juo susidomes ir pades. Bet juk buna ir zmoniu, kurie tikrai nori mirti ir tai padaro.
Atsakyti
#64
QUOTE(Leksa @ 2017 02 05, 11:56)
nesutinku, kad visi persigalvoja. Juk buna zmoniu, kurie zudosi kelis kartus, kol pavyksta. Jei visi persigalvotu, tai niekas nesizudytu antra, trecia ar kuri tai karta. Aisku, sutinku, kad kartais tas zudymasis tebuna suvaidintas, kaip pagalbos saukstams, tikintis, kad kazkas juo susidomes ir pades. Bet juk buna ir zmoniu, kurie tikrai nori mirti ir tai padaro.

Žinau apie tokius. Jie žudosi kelis kartus. Bet manau, kad tie kurie jau buvo bandę ir jiems nepavyko, jie tiesiog nebuvo pasiekę lemiamo gyvenimą ir mirtį skiriančio taško. Mirčiai priešinasi visas kūnas ir sąmonė tuo metu. Ar esate kuri nors kada skendusi... Jausmas toks, kad tik tada supranti, tu nenori mirti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rožės vardas: 05 vasario 2017 - 12:27
#65
QUOTE(Rožės vardas @ 2017 02 05, 12:13)
Žinau apie tokius. Jie žudosi kelis kartus. Bet manau, kad tie kurie jau buvo bandę ir jiems nepavyko, jie tiesiog nebuvo pasiekę lemiamo gyvenimą ir mirtį skiriančio taško. Mirčiai priešinasi visas kūnas ir sąmonė.

GAL nebent ziurint kokia mirti zmones renkasi. Nes, jei pvz. migdomuosius, tai visiems tas pats: isgeria ir uzmiega. O paskui kas isgelbsti arba ne. Jei isgelbsti, zmogus pabunda ir viskas, gyvenimas tesiasi. Jei neisgelbsti, zmogus tiesiog nustoja egzistuoti, tai mirties kazkokio slenkscio nepajunta. Man atrodo, kad mirtis kaip narkoze. Uzmigai, tamsa, nieko nejauti, net nesapnuoji. Jei nesi iki galo kitam pasauly, tai atsibundi, kaip po narkozes. Tai nemanau, kad priesinasi kunas ir samone. Va, jei pvz. kariasi kas, tai jau tikiu, kad taip gali but. Kilpa uzverzia kakla, skauda, truksta oro, temsta samone, dar prisideda isgyvenimo instinktas. Bet tada LAIKO dar yra GALVOTI ir JAUSTI.
Atsakyti
#66
QUOTE(Leksa @ 2017 02 05, 12:28)
GAL nebent ziurint kokia mirti zmones renkasi. Nes, jei pvz. migdomuosius, tai visiems tas pats: isgeria ir uzmiega. O paskui kas isgelbsti arba ne. Jei isgelbsti, zmogus pabunda ir viskas, gyvenimas tesiasi. Jei neisgelbsti, zmogus tiesiog nustoja egzistuoti, tai mirties kazkokio slenkscio nepajunta. Man atrodo, kad mirtis kaip narkoze. Uzmigai, tamsa, nieko nejauti, net nesapnuoji. Jei nesi iki galo kitam pasauly, tai atsibundi, kaip po narkozes. Tai nemanau, kad priesinasi kunas ir samone. Va, jei pvz. kariasi kas, tai jau tikiu, kad taip gali but. Kilpa uzverzia kakla, skauda, truksta oro, temsta samone, dar prisideda isgyvenimo instinktas. Bet tada LAIKO dar yra GALVOTI ir JAUSTI.

Man atrodo, kad viskas sudėtingiau. Mirtis nėra pabaiga, o kas jei ir lieki ilgam, toje pačioje sąmonės kančioje, tame pačiame siaubingame košmare. Tik jau nieko nebegali pakeisti.
Atsakyti
#67
priklauso nuo tikejimo. Man atrodo, kad po mirties nera nieko. Visiskai. Ir tai yra baisu.
Atsakyti
#68
QUOTE(Rožės vardas @ 2017 02 05, 11:31)
Man atrodo, kad viskas sudėtingiau. Mirtis nėra pabaiga, o kas jei ir lieki ilgam, toje pačioje sąmonės kančioje, tame pačiame siaubingame košmare. Tik jau nieko nebegali pakeisti.

O ka galima pakeist gyvenant? Taip pat nieko. Tik pasyviai laukti mirties.
Ar pasyviai laukti mirties tai geris, o aktyviai ja susiorganizuot tai blogis?

Dar pamirstat zmones kurie nesizudo, bet pradeda gyventi ekstremaliai rizikinga gyvenima...
Atsakyti
#69
QUOTE(Leksa @ 2017 02 05, 12:49)
priklauso nuo tikejimo. Man atrodo, kad po mirties nera nieko. Visiskai. Ir tai yra baisu.

Yra hipnozės specialistų, kurie tiria mirtį, kas buvę po mirties, ankstesniuose gyvenimuose ir po mirties, kaip mūsų dabartinis gyvenimas susijęs su praeitais. Užhipnotizuodami žmones. Būtų įdomu ką daugiau pažiūrėt. Nežinau kodėl, bet tikiu. Nekalbama pas mus labai plačiai apie tai. Galbūt apsaugotų daugelį norinčių pakelti prieš save ranką: https://www.knygos.l...michael-newton/
Papildyta:
QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 02 05, 13:10)
O ka galima pakeist gyvenant? Taip pat nieko. Tik pasyviai laukti mirties.
Ar pasyviai laukti mirties tai geris, o aktyviai ja susiorganizuot tai blogis?

Dar pamirstat zmones kurie nesizudo, bet pradeda gyventi ekstremaliai rizikinga gyvenima...

Gali pakeisti požiūrį į gyvenimą ir gyventi maloniai. O numirti... Juk bet kada spėsime. Visų mūsų galas vienodas bus.
Atsakyti
#70
QUOTE(Rožės vardas @ 2017 02 05, 12:12)
Gali pakeisti požiūrį į gyvenimą ir gyventi maloniai.


Ka reiskia gyventi maloniai? Jei sakysim nera noro aplamai gyventi.

Aisku, kazkokie malonumai tai kaip narkotikai, laikinai praskaidrina gyvenima. Bet po kurio laiko jau tu malonumu nesinori norisi didesniu, o galimybes labai greitai pasibaigia taip skaidrint gyvenima.
Tai panasu i pavargima, kai norisi miegot ir daugiau neatsikelti...
Atsakyti
#71
QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 02 05, 13:10)
O ka galima pakeist gyvenant? Taip pat nieko. Tik pasyviai laukti mirties.


galima pakeisti pati gyvenima. Blogas darbas, durnas sefas - ieskaisi kito darbo. Neistikimas sutuoktinis - skiriesi ir ieskai kito ar buni laimingas ir vienas. Uzkniso tevai, uosviai ar dar kas - pakuojiesi ir kraustaisi ar i kita miesta, ar i kita sali. Iseiciu yra daug ir visokiu. Visas gyvenimas yra kaip kalniukai, tai geriau, tai blogiau. Bet kiek to gerio, tai nuo musu daug (nors ir ne viskas) priklauso, kiek mes stengiamies. Kitas reikalas, sunki ir nepagydoma skausminga liga. Tada as uz eutonazija. O kai musu salyje jos nera, tai uz savizudybe. Bet kaip siuo atveju - depresija - tai cia savizudybe maziausiai tikslinga. Gal reikia keisti vaistus, gal ir pati gydytoja. Dabar yra tamsu, bet tikrai isaus ir rytojus.
Papildyta:
QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 02 05, 13:20)
Ka reiskia gyventi maloniai? Jei sakysim nera noro aplamai gyventi.



yra toks posakis:
"Gyvenimas gali buti grazus, jei tik teisingai pasirinksi antidepresantus".
Juokingas posakis, bet tokiu atveju gal net labai geras ir teisingas.
Atsakyti
#72
QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 02 05, 13:20)
Ka reiskia gyventi maloniai? Jei sakysim nera noro aplamai gyventi.

Aisku, kazkokie malonumai tai kaip narkotikai, laikinai praskaidrina gyvenima. Bet po kurio laiko jau tu malonumu nesinori norisi didesniu, o galimybes labai greitai pasibaigia taip skaidrint gyvenima.
Tai panasu i pavargima, kai norisi miegot ir daugiau neatsikelti...

Bet tai koks skirtumas ar mirti jau dabar ar po 30 metų natūralia mirtimi? Ką labai tas keis, nebent nepakeliamas skausmas kamuoja. O kai mirsi vistiek nežinai kaip tada bus, gal daug blogiau? O gyvenant, negali būti, kad niekaip nebūtų, vistiek kažkaip bus.
Yra visokių terapijų, netik vaistai ar psichoterapija. Skaičiau apie moterį, kuri labai nenorėjo gyventi, sirgo depresija. Jai gydytojas patarė auginti gėles ir jas dovanoti. Ji ėmė auginti gėles vazonėliuose ir dovanoti jas po vieną savo mieste gyvenantiems, kurie tuokdavosi arba kam gimė kūdikis. Įvyko stebuklas, darydama gerą, malonumą kitiems, ji išsigydė, nebeliko to jausmo, tapo žinoma ir kaip gėlininkė.
Atsakyti