Važiuojam toliau. Pasiekiam aukščisusią mūsų kelionės tašką - 5200m virš jūros lygio.
Kelias labai nelygus, važiuojam pakankamai greitai, pataikom ant nemenko akmens ir vos neapsiverčiam. Neįsivaizduoju, kaip vairuotojui pavyko džipą suvaldyt. Net fotografuot pamirštu.
Paskutinis šios dienos sustojimas. Maudynės karštose versmėse ir pietūs.
Man maudytis kažkaip nesinori, tai einu paukščių šaudyt 
Užmatau vienišą flamingą ir bandau prieiti arčiau.
Slenku pamažėliais artyn, bet pastatau neatsargiai koją ir įminu į dumblą iki pat apavo viršaus. Dar milimetras, ir būčiau batą prisėmus 
. Suprantu tai kaip ženklą suktis ir eiti atgal.
O tuo tarpu chebra relaksuojasi karštam vandeny.
Jau išvažiavę pakely užmatom šitą gražuolį:
Nuo čia 5h kelio iki Uyuni. Skubam, nes turim spėti į naktinį autobusą, važiuojantį į La Paz, todėl vairuotojai nebesilaiko tokio atstumo, kaip kad anksčiau, o tai reiškia, kad langai uždaryti ir per dulkes nieko nesimato. Todėl fotoaparatas ilsisi.
Grįžę į Uyuni atsiimam viešbutyje paliktus daiktus, skubiai maudomės, kapojam dar prieš tris dienas užsakytas ir dabar laiku pristatytas picas, šokam į tuos pačius džipus ir važiuojam į autobusų stotį. Pačiu laiku. Vos susėdam į vietas, autovusas pajuda. Mūsų laukia 540 km kelias.
Terezza, ačiū už fantastišká reportažá. Tau tiesiog skirta keliauti ir po to dalintis įspūdžiais
Dėkoju, Aiva
Ech, susidubliavo nuotraukos paskutiniam poste. Pakelės gražuolis turėjo būti štai šitas:
