Lik sveika, Ilha Grande.

Nors oras jūsų nelepino, bet dar galėjot prie akveduko džiunglėse nueit, ten visai netoli.
Ir tas žygis per džiungles iki Lopes Mendes fainas, bet reikia gero oro jam, tada ir pats paplūdimys savo gražias spalvas atskleidžia.
Laukiu jau tęsinio

Kad jau užtikau šį puikų reportažą, tai seku ir kaskart ieškau pratęsimo
. Patys lygiai prieš metus keliavom po šią nuostabią šalį. Ilha Grande irgi teko pabuvot. Jau taip laukiau kaip Terezza įkops saulėtekiui į Pico do Papagaio. Žiauriai gaila, kad su oru jums nepasisekė, mums kita bėda buvo. Oras tai tobulas mums viršūnės šturmavimui buvo ir dar tokius pašėlusius vedlius buvom susiradę iš Sunrise Pioneers kompanijos, kad būtume ir video gerą turęję ir vaizdų prisižiūrėję, bet nelemta buvo, kaip reikiant šokant iš laivo nikstelėjau koją, o su sutinusia nelabai drįsau tokiam žygiui pasirašyt.
Nors oras jūsų nelepino, bet dar galėjot prie akveduko džiunglėse nueit, ten visai netoli.
Ir tas žygis per džiungles iki Lopes Mendes fainas, bet reikia gero oro jam, tada ir pats paplūdimys savo gražias spalvas atskleidžia.
Laukiu jau tęsinio
Ačiū
Ir mes, jei neklystu, vedlius tuos pačius buvom išsirinkę. Būtume turėję ir video. Deja deja. Oras sutvarko savaip. Kita vertus, nelabai kažko kito tikėtis galima - vis tik liūčių sezonas. Tegu ir tik pradžia, bet visada bent 50 proc. tikimybė, kad lis. Bet, kita vertus, kelionės pabaigoj man lietus buvo tiesiog būtinai reikalingas. Todėl tokį laiką ir rinkausi.
Pico do Papaigo gaila, bet kad pernai į Acatenango Gvatemaloj kopiau, tai kažkaip per daug nepergyvenu. Ten gi dar daug aukščiau buvo.
2h plaukiam iki Pontal, paskui dar pora valandų važiuojam iki Paraty.
Mūsų viešbutukas tik per gatvelę nuo vandens. Numetam kambariuose daiktus ir einam pietauti. Į paplūdimį. Štai taip:
Karšta. Kol laukiam pietų, gaivinamės alumi.
Aptarnavimas be galo lėtas. Toks vaizdas, kad gamina maistą kiekvienam paeiliui. Kai paskutinieji sulaukė savo užsakymų, pirmieji buvo savo pietus ne tik kad suvalgę, bet jau ir vėl praalkti spėję .
Gerai, kad nors alus šaltas.
Susėdus aplink stalą kelionės vadovas pasiunčia ratu kepurę su lapeliais, kuriuose surašyti vardai. Traukiam burtus, kad dovanosim Kalėdines dovanas. Net juokas ima. Paplūdimy sėdim, kokios dar Kalėdos?
Stebim šunėko žvejybą. Jau taip susikaupęs šuva žuveles gaudė, kad negalėjom atitraukti akių. Toks rimtas visas, pasitikintis savim, bet žuvies kaip nėr, taip nėr. Šoka maždaug kaip lapė, bandydama pramušti sniegą, priekines letenas laiko prispaudęs ir laukia, kol vanduo nustos raibuliuoti. Pamatęs, kad žuvies nėra, ieško kitos ir vėl kartoja tą patį ritualą. Nu fainuolis neišpasakytas:
Čia įlankėlė, vanduo lygus, kaip stiklas:
Viešbutukas atrodo štai taip:
Pagaliau pavalgę prausiamės, dėliojamės daiktus ir einam į miestuko centrą. 18h ten prasidės ekskursija. Ateinam ankstėliau, tai šiek tiek pasidairau aplink:
Privalomąja tvarka įkišu nosį į Katedrą:
Šita nuotrauka, o ir visas šitas miestukas visu 100proc. įkūnija tai, kokiais aš įsivaizduodavau kolonijinius miestus, paauglystėj skaitydama knygas. Viskas viskas čia būtent taip - akmenimis grįston nelygios gatvės, kuriomis darda arklių traukiamos karietos ir vežimai, siauros vingiuotos gatvelės su baltais pastatais įvairiausiomis spalvomis išdažytomis durimis ir langinėmis, vėlyje linkstančios palmės ir namus apaugę vijokliai.
Pagrindinės aikštės pakraščiai nusėti barais ir kavinaitėmis.