Pasimėgavę reginiais važiuojam kimšt skrandžius 
. Į tikrą brazilišką Rodizio - t.y. garnyrą kraunamės į lėkštes švediško stalo principu, o ką tik iškeptą mėsą nešioja nuolat tarp stalų zujantys padavėjai ir atpjauna pagal valgytojų paheidavimus.
Na ir kaip gi be caipirinh'os? Šį kartą pagerinta, patiekiama ananase.
Vakarą baigiam šokiais su kardais
XI-oji diena. Foz do Iguazu.
Kaip jau įprasta, pusryčiaujam viešbuty. Šiandien laisva diena. T.y. jokių bendrų išvykų, kiekvienas gali veikti tai, ką nori. Turėjom planų nuvažiuoti į Paragvajų, bet atsisakėm tos minties, kadangi yra prieškalėdinis laikotarpis ir ties siena eilės didžiulės. Nesinori užstrigti kelioms valandoms autobuse, kai realiai tai neturėtų užtrukti ilgiau pusvalandžio. Todėl keliese nusprendžiam važiuoti į didžiulį paukščių parką.
Pasitinka mus gražuolis raudonasis ibis.
Pozuoja visam gražume 
Šito dalyvio nepažįstu. Spėju, kad kažkas iš tetervinių šeimos:
Gražuolis garnys 
meskinas, zvelgiantis i toli
