Prisigrožėję pukščiais grįžtam į viešbutį. Einam pietauti, keliaujam į parduotuves - reikia pasirūpinti užkandžių atsargomis. Šiąnakt nakvosim autobuse.
Pavakary dar užsukam į mini zoologijos sodą.
Lankom ocelot'ą.
Ir jaguarą.
Nu bais įdomu ar jaguarą laisvėj pamatėt 
Fainas tas paukščių parkas, ten pirmąkart kolibrius pamačiau, paskui jau nekart juos matėm Ilha Grandėj. Sunku juos užfiksuot, bet labai gražių kadrų padarei, Terezza
Fainas tas paukščių parkas, ten pirmąkart kolibrius pamačiau, paskui jau nekart juos matėm Ilha Grandėj. Sunku juos užfiksuot, bet labai gražių kadrų padarei, Terezza
Nu bais įdomu ar jaguarą laisvėj pamatėt
Fainas tas paukščių parkas, ten pirmąkart kolibrius pamačiau, paskui jau nekart juos matėm Ilha Grandėj. Sunku juos užfiksuot, bet labai gražių kadrų padarei, Terezza
Deja, laisvėj jaguaro pamatyti neteko.
O su kolibriais tai taip, fotografuoti vargas vargelis. Prietema ten buvo, be to šviesa iš priešingos pusės, tai praktiškai kontra-jour gaunasi. Tai gaudžiau gaudžiau, taikiau taikiau, bet rezultatu likau nepatenkinta. Bet kai čia ne fotografijos konkursas, tai vis tiek rodau.
XII-oji diena. Bonito.
Naktį praleidom autobuse. Patogios, išsitiesiančios sėdynės, tai nuovargio kaip ir nesijaučia.
Bonito - mažutis miestelis, garsėjantis savo apylinkėse tekančiomis krištolo skaidrumo upėmis. Pats miesteliūkštis baisus. Nutriušęs, nuskuręs. Nėra ką apžiūrėti. Net kavos ryte nėra kur atsigert. (Vienoj vienintelėj 10-ą ryto veikiančioj parduotuvėj pabandžiau, bet taip ir palikau vos gurkštelėjus. Tai buvo kažkokia persaldinta buza, parduodama kavos pavadinimu.).
Viešbutis irgi tragiškas. Pasirodo, kad tame viešbutyje, kur visuomet apsistoja šios kelionių agentūros grupės įvyko kažkas tokio, kad prireikė skubaus remonto. Tai teko apsistoti ten, kur gavom vietų.
Parduotuvės irgi pagerintos 
Nuėję į vietinę agentūrą užsisakom pramogas - tubing'ą šios dienos popietei ir snorkeling'ą Sucuri upe rytdienai.
Grįžę į viešbutį numingam, kiek neprimiegojom naktį. Pietauti einam įšvediško stalo principu veikiančią užeigą.
Taigi, tubing'as. Gaunam po šalmą, po didžiulę padangą, išklausom instrukciją ir esam kaip žąsiukai suvaromi į vandenį. Atrodom va taip:
Leidžiamės žemyn upe su slenksčiais.
Leisdamisei nuo slenksčių labai smagiai išdrimbam iš padangų
Nepatyrusius tubin'tojus instruktoriai už pakarpos, kaip šunyčius išvelka į vandens paviršių ir įgudusiu judesiu vėl užkelia ant padangos . (Skamba juokingai, bet iš tikro srovė labai stipti ir be jų pagalbos pasekmės galėtų būti labai liūdnos.).
XIII-oji diena. Bonito.
Rytas išaušta šiltas. Pusryčiaujam viešbutyje. Viešbutis tragiškas, pusryčiai tokie patys. Vietoj sulčių - sultimis paspalvintas vanduo, kiaušinienė sukepta iki sauso traškesio, bandelės vos įkandamos ir t.t. Ir durniausia, kad nėra net kur kitur nueit papusryčiaut. Viena kita maitinimo įstaiga atsidaro apie vidurdienį, o kitos tik apie 17h. Viskas dėl to, kad didžioji dalis turistų nuo ankstaus ryto išvažiuoja į apylinkes, o pats miestelis atgyja tik į vakarą, kai visi grįžta po pramogų.
Taigi, pusiau valgę, pusiau nelabai važiuojam snorkelinti.
Atvykstam į Hacienda São Geraldo, prie Sucurí upės, kuri yra laikoma viena švariausių upių pasaulyje. Atvykom ankstėliau, iki mūsų leidimosi žemyn upe dar apie pora valandų, tai tiesiog gulinėjam - kas ant žolės, kas hamakuose ž ir mėgaujamės ramybe.
Apžiūrinėjam, kur mes čia plaukiosim:
