III-ia diena. Rio de Janeiro.
Šiandien važiuosiu aplankyti Kristaus. Oras tam labai tinkamas. Danguj nė debesėlio.
Mikriukai iki Kristaus statulos važiuoja nuo 9 ryto. Aš atsikėlus prieš 7, tai turiu daug gražaus laiko, todėl nusprendžiu žemyn leistis pėsčiomis ir pašaudyt fotiku.
Šunofobams čia būtų mirtis alyvose. Nes jų daug. Visur, kur beeičiau. Ir po vieną, ir gaujomis. Kačių taip pat daug. Ir, kaip nekeista, šunys ir katės vieni į kitus visiškai nereaguoja. Matyt per karšta peštynėms 
Gyvūnijos čia pamatyti galima kokios tik nori:
Svečių namai:
Pasiruošimai artėjantiems Naujiesiems
Terasa su nepakartojamu vaizdu:
Dar anksti, žmonių mažai.
Tu vis tąsaisi tą sunkenybę. Gal dar ir 70-200? Aš kelionėms sisteminį nusipirkau.
Įpratau. Nesunkus. O objektyvas Tamron 28-300. Turbūt universaliausias kelionėms.
Ups, kažkas nuo motorolerio nulėkė 
Policijos čia daug:
Laukiu autobuso. Važiuoju pakrante beveik valandą pro garsiuosius Ipanema ir Copacabana paplūdimius.
Šiek tiek apie favelas. Prastai taraint, tai lūšnynų rajonai, daugiausiai išsidėsę miesto pakraščiuose, kadaise vadinti bairros africanos (afrikiečių rajonai). Pirmoji favela įkurta dar 19 a. pabaigoje. Iš karo grįžę kareiviai neturėjo kur įsikurti, todėl iš bet kokių pasitaikiusių statybai tinkamų medžiagų ėmė rėsti būstus Providência kalno šlaite ir savo gyvenamą teritoriją pavadino favelų kalnu (tai tokie odą dirginantys medžiai).
Vėliau favela plėtėsi, prie buvusių kareivių prisijungiant buvusiems vergams, kūrėsi vis naujose vietose ir šiai dienai Rio de Janeire favelų priskaičiuojama netoli tūkstančio.
1950-aisiais favelose gyveno apie 7proc. miesto gyventojų. Dabar favelų gyventojai sudaro apie 19 proc. Rio populiacijos. T.y. maždaug kas penktas miesto gyventojas yra iš favelos.
Paradoksalu, bet būtent patys nenturtingiausi miestelėnai turi galimybę gėrėtis pačiais gražiausiais vaizdais, kokius tik galima įsivaizduoti.
Dar visiškai neseniai favelas valdė narkomafija. Jie kontroliavo įvažiavimus (kaip taisyklė įvažiavimas į favelą yra vienas, pačioje kalno papėdėje, o jau kylant aukštyn kelias šakojasi į daugybę vingiuotų gatvelių. Apie policijos atvažiavimą narkomafijos atstovai būdavo įspėjami iš anksto - tam samdomi vaikai pamatę ties įvažiavimu policijos automobilį į orą paleidavo fejerverkų salves.
Ruošiantis Olimpinėms žaidynėms buvo paskelbtas karas narkomafijai ir svarbiausios favelos valdžios atsiimtos, tačiau sumokant didžiulę kainą - žuvo daugybė tiek policijos, tiek narkomafijos atstovų, aukų skaičių padidino atsitiktiniai ne vietoje pasipainioję prašalaičiai.
Vienoje iš tų iš mafijos atsiimtų favelų - Vidigal - ir buvau apsistojus. Svečių namuose, pas ten gyvenantį lietuvį Tito Braga su žmona Vanessa. Čia dabar daug mažučių kavinaičių, puiki susisiekimo sistema - mano jau minėti mikriukai ir motoroleriai. Daug viešbutėlių ir svečių namų. Atmosfera labai draugiška. Nors daugelis gyventojų angliškai nešneka, visada, ko paklausus gaudavau atsakymą - tuoj pat pasikviesdavo kažką, kas pažįsta kažką, kas gali atvesti kalbantį angliškai ir atsakymo sulakdavau.Todėl labai džiaugiuosi atlaikiusi draugių spaudimą "neišprotėti ir apsistoti viešbutyje miesto centre" ir padariusi savo . Nepakartojama ir unikali patirtis.
Vidigal favela įsikūrusi ant labai fotogeniško kalno, tarp garsiųjų Ipanemos Ir Tižukos paplūdimių. Netoli nuo centro, nepakartojami vaizdai, o viešbutukų kainos vis dar pačios žemiausios. (Už naktį svečių namuose mokėjau 22 svarus). Taip pat ir vietinėse kavinaitėse maistas gerokai pigesnis, nei nusileidus į turtingesnį rajoną.
Pravažiavau autobusu Ipanemos ir Copocabanos paplūdimių pakraščiu. Išlipu ir ieškau aikštelės, kur sustoja mikriukai, vežantys į Corcovado kalną. Pakrantėje bunda gyvenimas - kavinaitėse ir sulčių baruose tvarkosi padavėjai, neša kėdes ir skėčius į lauką. Ruošiasi už valandžiukės-kitos prasidėsiančiam turistų antplūdžiui. O kol kas dar pakankamai ramu ir vėsu.
30797818083_5e69715d83_b-2.jpg 174,94KB
0 Parsiųsta kartų
Pereinu šešių juostų gatvę ir susirandu kioską, kuriame parduodami bilietai aplankyti Kristų. Su bilietais einu į laukiamąjį. Ten užsimezga kalba su dviem moterim - viena Rio gyventoja, kita ją lankanti draugė iš Čilės. Pliurpiam. Reikia matyti brazilės reakciją, kai pasakau, kad apsistojau faveloj. Akys kvadratinės - "tuojau pat kraukis daiktus ir bėk iš ten. Ten labai nesaugu.". Nu ne sakau, saugu. Ji man prieštarauja - ne ne ne, tikrai nesaugu. Mano vyras policininkas, aš pati kariškė, ir mes ten kojos nekeliam. Va čia, Copocabanoj, kur kas saugiau.. Tada akis pučiu aš - "o man tai sakė, kad kaip tik Copocabanoj ir Ipanemoj labai nesaugu, kad čia pilna narkomanų ir visokio kitokio plauko perėjūnų, taip ir tykančių žioplinėjančių turistų ir atiminėjančių iš jų fotoaparatus, telefonus ir pinigus".
Viena kitos niekaip neįtikinam. Ten, kur jai baisu, aš vaikščiojau kuo ramiausiai su fotoaparatu ant kaklo, o ten, kur atrodo saugu jai, taip besielgiančių nemačiau.
