Nusileidžiam žemiau - iš karto atsiranda žaluma:
Pakylam - ir ji vėl dingsta:
Pirmas žvilgsnis į Uyuni ir tolumoje boluojančią druskos lygumą.
Popiet atvažiuojam į Uyuni - miestelį Bolivijos pietvakariuose, tarnaujantį vartais į druskos lygumą. Per metus čia apsilanko apie 60,000 turistų iš visų pasaulio kampelių.
Įkurtas 1890-aisiais Uyuni dabar skaičiuoja 10,460 (2012-ųjų duomenys) gyventojų. Pagrindinėje gatvėje čia veikia didžiulis į turistus orientuotas turgus.
Uyuni įsikūręs kalnų, besidriekiančių į rytus papėdėje ir virš jūros paviršiaus yra iškilęs 3,700m.
Žiūrėti čia nelabai yra ką, daugiau tai poilsio zona prieš mūsų laukiančią trijų dienų išvyką į druskos plynaukštę džipais.
Iš tikro tai esam pikti ir nepatenkinti, kad tenka vakarą ir kitos dienos rytą leisti čia. Burbuliuojam, kad galėjom iki vakaro pasilikti Potosi, iš ten išvykti anksti rytdienos rytą, Uyuni tik sustoti papietauti, ir tada traukti tiesiai į druskas. Na, bet yra kaip yra. Mes jau čia, todėl įsikuriam viešbutyje ir einam pietauti. Nors tai į turistus orientuotas miestelis, aptarnavimas maitinimo įstaigose tragiškas. Net negalėjom visa grupe eiti į vieną vietą valgyti (o mūsų vos 10), nes maisto lauktume tiesiog amžinai. Tai išsiskirstėm į tris grupeles, kad maistą gautume greičiau.
Popiet persipakuojam daiktus. Į vietoj nusipirktus maišus susidedam tik tai, kas būtina trims dienoms, o lagaminus su visa likusia manta paliksim saugoti viešbutyje.
Vakare einam nors kažkiek pasivaikščioti. O fotografuoti tai nelabai yra ką...
Mūsų viešbutis:
