Grįžę maudomės, rengiamės šiltomis pižamomis ir lendam į lovas. Bet nemiegam. Laukiam, kol mėnulis nusileis. Sulaukę geros valandos po vidurnakčio (o tai buvo tikrai sunku, nes pavargę jaučiamės kaip šunys, lovose įšylam - tai skaldėm anekdotus ir pasakojomės nuotykius) rengiamės visus šilčiausius rūbus, maunamės pirštines, maukšlinamės kepures, griebiam fotoaparatus bei trikojus ir keliaujam lauk.
Paukščių takas danguj visu gražumu. 
Vaizdas visiškai nerealus, nuostabus ir užburiantis.
Fantastika, Terezza. Be zodziu. Lucky you.
Dėkoju 
wau wau!!!nerealu-žiūrėjau išsižiojusi😍😍😍 galiu tik įsivaizduot,kaip nuostabu realiai tai matyti👍👌
XXIV-oji diena. Salar de Uyuni.
Prabundam saulei žeme ridinėjantis. Už lango vaizdas štai toks:
Geras derinys - vos ne Flinstounų namukas ir satelito antena 
Šitoj patalpoj maitinamės:
Uodegom matuojasi? 
Atsisveikinam su labai maloniai sšeimininkais ir keliaujam toliau:
Uyuni druskožemis turtingas natriu, kaliu, ličiu ir magniu bei boraksu. Čia esantis litis sudaro 43proc. visame pasaulyje esnčio ličio rezervo.
Uyuni druskožemis yra neįtikėtinai lygus - visame 10,582 kvadratinių kilometrų plote aukštis nuo jūros lygio skiriais ne daugiau kaip vienu metru. Taip pat paviršius turi savybę atspindėti ultravioletinę šviesą, o tai, kartu sudėjus, druskožemį daro maždaug penkis kartus labiau tinkamu satelito kalibravimui nei kad okeano paviršius.
Salad de Uyuni pavadinimas susideda iš dviejų dalų. Salar ispaniškai reiškia druskos lygumą, o Uyuni - miestelio, esančio druskožemio prieigose pavadinimas. Kur kas įdomesnė yra Aimara genties indėnų pasakojama paties druskožemio atsiradimo legenda: kalnai Tunupa, Kusku ir Kusina, juosiantys druskožemį, kadaise buvo milžinai (va, pasirodo milžinai ne tik Lietuvoj gyveno ). Tunupa ištekėjo už Kusku, tačiau tas pabėgo nuo jos pas Kusina. Tunupa, krūtimi maitindama sūnų, raudojo iš nuoskaudos. Jos pienas susimašė su sūriomis ašaromis ir sutekėjo į plynę, tapusią druskos lyguma.
Daugybė vietinių Tunupa laiko svarbia dievybe ir mano, kad šis druskožemis turėtų būti vadinama Salar de Tunupa, vietj dabar vartojamo Salar de Uyuni.
Vizualiai Salar de Uyuni atrodo vieta, kurioje niekas nei auga, nei gyvena. Tačiau įspūdis klaidingas. Augalijoj čia dominuoja gigantiški kaktusai (Echinopsis atacamensis pascana, Echinopsis tarijensis ir t.t.) Jie paauga maždaug 1cm per metus, ir dažnai siekia 12-os metrų aukštį. Čia taip pat auga quinoa.
Kiekvieną lapkritį Salad de Uyuni tampa Pietų Amerikos flamingų - tiek Čilės flamingų, tiek Andų flamingų, tiek retųjų James'o flamingų - perimviete. Iš viso čia veisiasi apie 80 paukščių rūšių, įskaitant Kuoduotąjį laukį, Andų žąsis ir Andų kolibrį.
Čia taip pat galima sutikti Andų lapių ir veisiasi ištisos viskašų kolonijos (į triušį panašus graužikas, priklausantis šinšilinių šeimai.
Po netrumpo kelio atvykstam įkaktusais apaugusią Incahuasi "salą" druskožemio vidury.
Incahuasi (dar Inkawasi arba Inka Wasi) - uolėta ir kalvota žemės iškyša druskos lygumoj, kurios pavadinimas reiškia Inkų namas saloje.
Incahuasi plotas 24.62 hektarai, kuriame įsikūręs turistų centras ir auga daugybė gigantiškų kaktusų. Ši vieta tai kadaise buvusio ir priešistoriniame ežere nugrimzdusio (maždaug prieš 40,000 metų) vulkano viršūnės liekanos.
