Pridursiu tik dar, kad esant skyrybom, vaikas isgyvena daugiau, nei gyvendamas su vienisa mama, nes buna (daznai) traukomas kaip marionete tarp abieju tevu. Sunku jam buna laviruoti tarp dvieju zmoniu, kurie formuoja vaiko pasauleziura su skirtingomis vertybiu skalemis-vienas vertina vienokias vertybes, kitas kitokias, priesingas kitam buvusiam sutuoktiniui-o kaip jaustis vaikui?
As-uz gimdyma vienisai mamai, ypac, jei mama jau perzenge 35 metus be jokiu ten tevystes nustatymu, alimentu ir pan.
O del sakymo, kad mama gimdo is egoistiniu paskatu- pasvarstykit, o kuri moteris bet kokiame amziuje gimdo del tevynes, del pasalpu(atmeskim alkoholikes), del baznycios nuostatu?
Ne viena. Visos gimdo vaikucius del SAVES. Va, tik uzauginti juos reikia orientuojantis ne kaip i daikta, nuosavybes teise, bet kaip pilnaverti, atskira individa.
Tik dar noriu pridurti, kad ar vaikai gimsta santuokoj ar ne, ar sugeba suaugusieji susieti savo gyvenimą viens su kitu ar ne, mes vistiek gimdom vaikus SAU (VIENETU NEIVARDIJU). Nu neteko dar girdėti, kad pas kažkurią nusileistų iš dangaus ir paprašytų gyvybės.
