Onkologinės ligos

#61
Ši baisi liga, turbūt , yra palietusi kiekvieną mūsų. Dar jaunystėje palaidojau senelį, kuris susirgo kraujo vėžiu, o prieš 6 metus mano močiutei rado išeinamojoje žarnoje auglį, kurį išoperavo ir ji lig šiol gyvena. Deja mano sūneliui(kuriam tuo pat metu, kaip ir močiutei, rado inksto auglį) išgyventi nepavyko. Viskas įvyko labai greitai, per 1,5 mėn. Lig tol augęs sveikas, niekuo nesirgęs staiga turėjo išeiti anapilin doh.gif . Maniau, kad išprotėsiu, o kad taip nenutiktų stojau mokytis, išsilaikiau teises, po 2 mėn pastojau, nes neįsivaizdavau gyvenimo be vaikelio. Juk Jam tada buvo 2 m. 8mėn ir taip Jį heart.gif heart.gif heart.gif heart.gif heart.gif . Pusę metų grįžusi iš paskaitų rėkiau namuose, būdama 21-nerių pražilau. Ištisai žiūrėdavau Tomuko nuotraukas, vaizdajuostes, kiti klausdavo, kam taip darau, o jūs įsakykit širdžiai... Praėjo 6 metai, viskas daug maž užsimiršo, tik dabar rašant vėl ašaros sunkiasi, bet reikia gyvent. Gyvent dėl dukrelės Gabijos heart.gif , kuriai jau 5-eri, ir dėl leliuko nestuke.gif, kuris spardosi pilvuke heart.gif . Tikiu, kad Tomuką kada nors sutiksiu, ten danguje, juk jis buvo mano Angeliukas heart.gif heart.gif heart.gif doh.gif
Laikykitės visi, kuriuos palietė žodis VĖŽYS. Tik tiek tegaliu pasakyti, nes geriausiai žaisdas gydo laikas, deja,...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ecka: 20 rugsėjo 2004 - 11:57
#62
Ecka, stiprybes tau.. turbut nera baisiau kaip savas maziukas vaikas serga ir mirsta... Turbut tik labai stipriems zmonems skiriami tokie isbandymai... sad.gif Nezinau ar as neisproteciau....
Atsakyti
#63
Ecka...tai sunku...bijau ir pagalvot,kad mano vaikui taip nutiks , nes pati zinau ka tai reiskia ir istvert labai sunku butu.Vaikai mano silpna vieta ...zinau ka tau kainavo vaiko netektis ,uzuojauta nuosirdi ...net ir savo priesui nelinkiu to pajaust
Atsakyti
#64
Jus kalbat “stiprybes”, ”kantrybes”, ”imtis priemoniu”, ”nenuleist ranku”. Bet kaip?????? Taip, ta stiprybe ir noras kovoti gali atsirasti pradzioje, kai tik suzinai diagnoze arba kai gydymas duoda rezultatu. O jei po kiekvienos chemijos, su kiekvienais metais eina zmogus vis silpnyn?! Jei tu sergi TA liga jau keliolika metu?! Jei atsiguli ant patalo?! Juk ligonis puikiai zino, kad TA liga nepagydoma ir visas gydymas tik laikui prailginti. Is kur ta stiprybe, jei gydytojai po keturiolikos gydymo metu niekuo padeti nebegali, o ligonis paliekamas namuose nu........ O jei dar kankina prota atimantis sauksmas?????!!!!!!!! As labai suprantu savo mama ir visus tuos ligonius, kurie tos stiprybes N E T U R I. Jos tiesiog negali buti.
Atsakyti
#65
Atene, tu klysti del to, kad liga nepagydoma. aisku, jos pasekmes lieka visam gyvenimui... o stiprybe ir viltis...be abejo, tai dar priklauso nuo paties zmogaus, be to, nuo ji tuo metu supancios aplinkos ir artimuju bei begales kitu dalyku. bet visu pirma ta viltis ir noras, mano manymu, turi tryksti is artimuju. nereikia leisti tam serganciam zmogui sugniuzti ir pasiduoti (nors kartais tai velniskai sunku, ypac po visokiu chemiju, kai pvz mano atveju mama tik kauke, kad NORI MIRTI). as pvz per prievarta ja verciau siek tiek maitintis (kas, zinojau, pagerins bent siek tiek krauja), gerti sultis, tempiau ja pasivaikscioti i lauka, ir nuolat kalbejau apie zmones, kuriems panasi operacija PAVYKO (laimei, mes turejom tokiu pavyzdziu). ir ji patikejo thumbup.gif ziaurus dalykas buna tada, kai kazkas del sios ligos pasitraukia is gyvenimo... kazkas pazistamas... tada buna kosmaras, depresija. bet as tada mamai sakau - skaiciuokim ir dziaukimes del gyvuju. heart.gif
Atsakyti
#66
As tikrai dziaugiuosi uz visus kam pavyksta........... Nors visada pagalvoju, o kodel mano mamytei taip atsitiko. Niekada, girdite N I E K A D A, nesusitaikysiu su jos isejimu........
O del stiprybes, tai taip, ji labai priklauso nuo visu aplinkybiu. Pas mus buvo visos aplinkybes jokiai vilciai ir stiprybei neatsirasti. Mama sirgo ne vienerius metus, lankesi onko ligonineje, per tiek metu ten turejo ne viena is matymo pazistama likimo drauga, kuriu vis mazejo......... Du metai iki mirties nuo vezio palaidojo savo teveli, mano seneli..... jau tada buvo labai silpna......... Zodziu, man sioje temoje buti labai sunku......
Atsakyti
#67
Atene, jei sunku, tai ir neskaudink saves. neskaityk to, kas tau skaudu.
Atsakyti
#68
Viena is sunkiausiu akimirku buvo, kai mamai lyg ir veziuka gimdoj buvo rade. Lauke ji tyrimo rezultatu, galvojo, kad tik zaizdele ir viskas. Ryte paskambnia man ir tyli. As maciau, kad tai jos numeris, bet galvojau, kad tiesiog rysys blogas. Padejau rageli. Paskambina ji vel ir ... pradejo verkti i rageli. Nenoreciau daugiau tokio dalyko istverti. Pati apsizliumbiau is karto. Bet dziaugiuosi, kad viskas gerai baiges, laiku spejo isoperuoti. Iki tol stengiaus mamai padeti nors pasnekesiais, kad viskas bus gerai. Nors ir maciau, kad ji be galo del musus- vaiku pergyveno. Dar daug streso apturejau ir kai man paciai lyg ta pati norejo rasti. Nors dar man tik 22, is karto pagalvojau, kad reikia vaikeli padaryti, nes paskui galneturesiu galimybes, jei gimda isoperuotu. Taciau kazkaip nusiraminau. Ir kitus nuraminau. Gal del to, o gal del vaistuku, tas procesas atgal pradejo suktis - gereti bukle. Ir dabar, tfu tfu tfu, kol kas viskas savo vietose smile.gif Tik zinau, kad reikia vel eiti citologinio daryti ir sirdele suvirpa...
Atsakyti
#69
Mano tėčiui viskas prasidėjo prieš 5 m. Tada išoperavo smegenų auglį, operacija buvo sėkminga, visi labai džiaugėmės. Neseniai sužinojom, kad bėda toli nepasitraukė, paaiškėjo, kad kair. inkste rastas didelis tumoras, su metastazėm į antikščius. Paguldė į onkologinį, siūlo operuotis....tėtis nesutinka, sako, kad kitaip vistiek jau nebebus....nežinom kaip jį įtikinti, jis dar toks jaunas, mūsų jaunesnioji sesutė dar tik pirmokė..... nežmoniškai skaudu....
Atsakyti
#70
Sunkiausia, kai pats ligonis nuleidzia rankas. Reikia, kad jis suprastu, kad visi ji palaiko, kad jo reikia siame pasaulyje. Nezinau g.gif Nebuvau su tuo susidurusi. Pabandykit apeliuoti i jo sazine, kad jis nori is vaiku atimti teva. Pasakykit, kad viskas bus gerai, medicina siais laikais gali daug. Pasakykit, kad busit su juo, priziuresit ji ir niekada nepaliksit, nes norit tureti sveika teti. Nezinau ka bepridurti sad.gif
Sekmes, NYTE. Tikiuosi, kad ikalbesit.
Atsakyti
#71
Arvira, o koki organa buvo pazeidusi tavo liga. Jei gali, atsakyk.
Atsakyti
#72
QUOTE (jurda @ 2004 10 11, 17:18)
Arvira, o koki organa buvo pazeidusi tavo liga. Jei gali, atsakyk.

Plauti - pasalintas desinysis , gyvenu su vienu , nes jame ir buvo zidinys na truputi dar bronchus apkarpe mad.gif
Atsakyti