QUOTE(Leksa @ 2018 07 01, 20:49)
del vestuviu ir krikstynu pritariu. Bet i laidotuves mes kvieciam mirusiam artimus asmenis. O tai gali buti pvz. mirusio sesuo su kuria mes rysiu nelabai ir palaikom, taciau jie buvo artimi. tai nejau nekviesti su velioniu atsisveikinti jo seseri? Ar kitas pavyzdys. Kai mirs mano tevai, butinai pranesiu ir savo pusbroliam. Nes jie mano tevus lanko, bendrauja. As - ne su visais. Bet pakviesti juos jausciau pareiga.
tai i laidotuves nelabai ir kviecia, jei jau daro su tais sarvojimais, tai tik pranesama, kad mire, o kas nori ir ateina, neuzdrausi gi, ale atsisveikint, bet man tai galvoje mintis, jei jau nebendravai su gyvu, kam tie atsisveikinimai su lavonu?
nepernesu as tu laidotuviu, kai vyro mama mire, mes dar jauni buvom , aisku ten niekas musu per daug neklause, bet bent pasiekiem to, kad nebus giedama nuolat, turejau tokios ramios meditacines muzikos tai ja paleidom tas pora dienu. O tie visi baliai, gerimei , valgymai nuolat , visus pamaitink, padejau virtuveje, man kazkaip atrodo zmones sazines neturi, nu ussirask kur pavalgyti

sugebedavo is sarvojimo sales atvykti i namus , kur aisku ruosem visas tas dienas maista nuolat, visiem kas tik atvaziuodavo

o paskui jau laidotuviu diena tai zinoma visa ta puota is vis visiem

Tiek, kiek jo tevas tada isleido laidotuvem, tai butu geriau vyrui mano buta nupirkes

bet atrodo dzin vyram tampa vaikai....
as dabar i jokias laidotuves nevaikstau, po uosvienes mirties, tai tik i vienas nuejau kursioko mama mire anksti labai, tai mes ji palaikyt nuvaziavom visas kursas, bet tik salia pabuti, nei ten ejom kur valgyti, nei kavu gerti, kazkaip susirogaizavom patys tuos dalykus kitur...