Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

Cia ne tas atvejis...
Tikrai skatinau exe... ji sakee suprantu, kad reiktu bet negaliu, kai pagalvoju kazka daryti tiesiog suparalyzuoja

MB sako, kad manes tik jau neragink, as ne exe, reikejo vesti kokia akademike... Nori i depresija nuvaryti.
Tiek ziniu...

Ok. Tada klausimas: koks vyras geras? Nes vyras-muras, tai ne kas gaunasi.........


as irgi jau seniai laidotuvese buvus, nezinau kaip dabar. Mes irgi buvom per seneliu sarvones meditacines muzikos CD ijunge, tai kaimo zmogeliam naujiena buvo, bet patiko. O va, kad netempem visu pavalgyt, tai jau sokas. Bet nieko, isgyveno. Tik va gedulingi pietus po viskam tai teko daryt. Tevas dar putojosi, kad alaus butinai butu. Tikiuosi, dabar zmones bent jau be alkoholio tuos pietus daro. Aplamai man atrodo, tie valgymai tai tik artimiams zmonems, saviems daugiau, kaip sakoma. O kiti atejo, padejo gelytes, pasimelde ir gana. Koks dar "balavojimas"?

Buvau ziema giminaites brolio (jaunas mire, ne koks pencininkas) metinese, tai balius kaip reikiant uzpirktas buvo, su dauuuug alkoholio. bet sesuo atsizvelge i tuos tradiciju megejus, neaisku, kaip pati butu norejus.

mano drauges vyras ja irgi atkalbinejo. Bet gerai, kad ta jo neklause. Paskui darba geresni gavo. O tas vyriokas po keliu metu lakste ir ieskojo kur koki diploma nusipirkt, nes "ne fasonas" tik su viduriniu but, kai zmona su aukstuoju. Bet nenusipirko. Uztat dabar vaikam negali aiskint, kad tie mokytusi, nes vaikai tuoj primena, kad pats tinginys buvo ir bemoksliu liko.

oi kaip viska priimat, as gi suagusi mergaite, ir sneku ne is to vieno ivykio. Taip man keista, kai vyras ima ir pamirsta vaikus, kai mirsta zmona, reta moteris, kuri taip padarytu, issvaistytu viska ir nieko neliktu vaikams.
Taip ir galiu traktuoti islaidas per laidotuves, kaip nesirupinima vaikais, nezinot jus sumu
Kodel manot, kad tai tik tevo pinigai? siaip mano vyro irgi ten buvo pinigai, jis jau kuris laikas dirbo ir prisidejo ir prie buto ir prie masinos isigyjimo ir prie visu tu santaupu, kurios buvo isleistos laidotuvem, jo net neatsiklausiant nieko, nors siaip pus eturto ir taip priklauso vaikams vienui is tevu mirus, ne siaip sau, i rnievienas normalus tevas ar mama taip nesielgtu bet cia ne apie pinigus kalba eina, o apie teisnguma, tevo meile, rupesti. Jis nei neeme, nei prase savo palikimo dalies. As kalbejau kaip is mamos puses, kaip as daryciau, jei buciau jo tevo vietoje, mire zmogus jau viskas, o vaikai tai gyvi, nu kitus du dar vyresnius mama spejo aprupinti ,kol gyva buvo, o mano vyras taip ir liko plikas basas, be nieko ir is namu isvarytas, bet galvojat jis su tevu nustojo bendrauti, jam ne pinigai buvo svarbiausia, jis dar tiek pat butu pridejes,jei galejes. Mes ir toliau su juo bendraudavom, vaziuodavom i svecius, skambindavo vyras, kol visiskai akivaizdu pasidare jam po koki 15 m net , man jau senai buvo akivaizdu, kad trukdom zmogui savo nauja gyvenima gyventi su nauja zmona...kazkaip savi vaikai ir visiskas senelio nesidomejimas anukais akis gal jam atidare... O as gi maciau senai, ta poziuri ir nusisitatyma ir laidotuviu dydis nera del emocinio soko, o is puikybes, reikia geram buti gyvai zmonai esant, o ne mirus ziema glebiais gyvu roziu tyst...
As irgi tevo palikima atidaviau mamai nors jie jau daug metu kartu nebegyveno

tai va. Mes visada vietoje didžiulio vainiko, geriau mažą gėlytę nupoerkam, bet grynais duodam žmonėms į kišenę, nes ir taip kiek išlaidų po to ir paminklams ir viskam. Tai matosi, kad visi nustebę, bet labai patenkinti lieka. O ne nusiurbti ir taip nukentėjusią šeimą.

butent

pas mus mieste sarvojimo salese buna specialiai tam skirta dezute, nereikia det auku i kisene.

nezinot?
nu pvz jei geri kas diena tai tikriausiai nelabai atskingai augini ar ne? ir smegenys atsipalaidave

Bet pavalgyt progų pas mus užtat ne taip kaip pas visus. ir atsigert kavų

taip ir yra, siela nemiršta, bet nėra aišku kur ji dedasi, kuo tampa ar dar susitiksime su tais žmonėmis ar gyvūnais ir pan. Be to, juk nebeturime būtent to žmogaus šalia, to, ne kito. Džiaugsmo aš čia nematau. Neįsivaizduoju kaip galima tą priimti džiugiai? Nesveikai man tai kiek atrodo.
Ir net ir aiškiaregiai (sveiko proto, išsilavinę, o ne visokie kvankšt) to nežino tiksliai, nes būna visaip. Kai kurie nebegali susišnekėti su savo pvz. mirusiu tėvu, nors gerai gyvenime su juo sutarė. Po mirties iš gero tėvo, kartais patampa piktybinis numirėlis...
Visata yra labai sudėtinga. Tam tikri jos principai yra labai aiškūs ir suprantami bei logiški, bet pomirtinė ta dalis, galimos reinkarnacijos ir į ką jos, ar žmogus tik į žmogų ar gal ir į kokią skruzdę, lieka neaišku. Todėl pageidautina gyvūnus gerbti, nes po to sunku gali būti anapus ar atgimus

o ar gali normaliai atsakyti i klausima, nesimaivydama?
man tiesiog smalsu, ka kitas zmogus masto, ir kaip tai sutampa/nesutampa su mano mastymu.