QUOTE(mylimuke! @ 2018 07 01, 23:28)
o jeigu nebutu vaiku, tai savim nesidometum ir visai nesigilintum? vardini tokius dalykus, kurie atrodo ant tiek naturalus, ir dauguma ju ir siaip darai, o cia atseit del vaiku.
is dalies ne del vaiku, is dalies del vaiku, vaikai suaktyvina daznai viska, suastrina, jau neturi kur detis tik eiti ir dirbti su savim,ar keisti kazk agyvenime, keiti pvz mityba, iprpcoius, mastyma netgi ir t.t. ne viena maciau,kaip vaikai "priverte" daug ka pakeisti gyvenime. Plius ta saviugda aisku del saves, bet yra gi ir itempta praktika su vaikais juk dirbi mama 24 val per para, be iseiginiu, be atostogu ir tikrai ne del saves studijjuoji vaiku psichologija, ugdyma ir t.t.

Papildyta:
QUOTE(rene' @ 2018 07 01, 23:33)
Pagaliau kas nors įmuš baudinį ir aš eisiu miegoti susišniurkštusi, kad nenoriu nupirkti daug žemės ir pasodinti daug medžių. 
Bet aš ateisiu, kai sodinsi ir atsinešiu kokį augaliuką, gerai?

Bet aš ateisiu, kai sodinsi ir atsinešiu kokį augaliuką, gerai?

Butinai pasikviesiu i talka




Bet vyksta akcij- a milijonas azuolu Lietuvai, galit prisijungti https://www.milijonasazuolu.lt/

siaip svajoniu neturejimas - kelias i Nirvana, nes troskimai, svajones, anot budistu ir sukelia mums didziasas kancias...


Papildyta:
QUOTE(kin @ 2018 07 01, 23:35)
as irgi susimasciau - o siaip pykcio valdyti nereikia mokytis?
nepamenu, kada paskutini karta saukiau pakeltais decibelais.
Nors siaip pyktis yra normali emocija, ji tinkama, naturali, taciau jos israiska gali buti netinkama - tas pats staugimas, smurtas ir pan. Tai israiska ir reikia mokytis koreguoti, o ne emocijas uzspausti ir apsmesti, kad ju nera.
Kazkada buvau uraganas, temperamentas liejosi per krastus ir ne visai tinkamu budu. Daug su savimi dirbau, kad ismokti ne staugti, o pasakyti, kad pykstu ir paaiskinti, kodel. Bet pastebejau, kad yra zmoniu, kuriems reikia tu krastutiniu emociju reiskimo budu, kitaip jie mano, kad emocijos kaip tokios nera
nepamenu, kada paskutini karta saukiau pakeltais decibelais.
Nors siaip pyktis yra normali emocija, ji tinkama, naturali, taciau jos israiska gali buti netinkama - tas pats staugimas, smurtas ir pan. Tai israiska ir reikia mokytis koreguoti, o ne emocijas uzspausti ir apsmesti, kad ju nera.
Kazkada buvau uraganas, temperamentas liejosi per krastus ir ne visai tinkamu budu. Daug su savimi dirbau, kad ismokti ne staugti, o pasakyti, kad pykstu ir paaiskinti, kodel. Bet pastebejau, kad yra zmoniu, kuriems reikia tu krastutiniu emociju reiskimo budu, kitaip jie mano, kad emocijos kaip tokios nera

as iki gimstant vaikams is vis isivaizdavau, kad esu vos ne ramybes isikunyjimas


Cia kaip ta istorija, kai gyveno vienas atsiskyrelis kalnuose, jau mane prasviesiejas, medituoja tik, masto, toks ramus ir pilnas (nesakysiu ko) nusileido is kalnu i miesta, sako apsveis zmones, eina gatve ir kazkas ji netycia uzkliude, pastume, o jam mintys , " jei ka nezino kas as toks, kaip jei drysta"



Teisingai.