Manojo spintos yra nuo sienos iki sienos irnuo grindų iki lubų. Ten aš esu užėmusi vieną lentyną. Ir kelias pakabas. Dar jo rūbų pilna rūbinėlė tokia įeinama prikabinta. IR NIEKO NEGALIMA IŠMESTI, NES tai tie baltiniai, kur anoj nuotraukoj su dukryte ant rankų (prieš 25 m), šitą man padovanojo brolus, tai grįžau iš armijos. Šitą gavau su 30-mečiu, šitą šalikėlį man teta nupirko, dabar jau mirusi, geras žmogus buvo. Tai yra daiktai tapę prisiminimais ir relikvijomis. Kita kategorija- nė sykio nevilkėti ir su etiketėmis. Ir kam aš juos nusipirkau, prie nieko nedera. Vilkimi yra apšiurę nuspurę nušiurę, kurių negali išmest, nez rodos, su visa oda nusipuls, jeipabandysi nuvilkti. Dar yra 68 (skaičiavau) tos firmos marškinėliai, kur anksčiau dirbo. Tai juos pastoviai dėvi, kaimynams turbūt atrodo, kad bis su tais pačiais ir niekada neskalbia. Radau dar jų ir neišpakuotų ir s dydžio, apsimoviau, išnešiau šiukšlesirjau visiems kaimynams aišku, kieno esu priklausinys.
Mano namuose dviejų durų spinta be antrsuolių, ten puikiai tilpo mano, dukros rūbeliai, patalynės ir rankšluoščiai. Nes kam laikyti nereikali gus daiktus. O ir esu tokia dėvėtoja, jei jau prikimba koks rūbelus prie šiknos, tai ir nešioju jį pastoviai, pasikeiti, kol skalbiasi ar džiūsta. Tikrai nereikia daug, kad šiaip, tiesiog stovėtų, kol vieną dieną kandis tuoj vaikai turės išmest.
tik su spinta niekaip nesusitvarkom 
o sunus, kaip ir jus panasiai, jau patiko rubas, vsikas kas diena vaikscios, mokykloje jauciu galvoja, kad tevai vargsiukai nenuperka vaikui rubu 
