Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

O cia jau isvis topas.

Salyginai normalus zmones aistros neisjungia ir jos neneigia, o elementariai ja jausdami, valdo jos proverzius. Skirtuma jauciat?

Cia panasiai, kai pradeti postringauti, tais kurie jaucia alki pasitiketi negalima.

Beje paradoksas, alkis buna visoks, bet ne visi ir ne visada tam alkiui leidzia prasiverzti. Bet tai nereiskia kad jo nera ir kad nebutina ji patenkinti.

Na, jam reikia moters su neaukštu libido, tik man įdomu, kodėl jis taip smerkia kitus, kuriems gamta, mano manymu, davė daugiau. Tai susiradai pagal save, būk laimingas. Ne, savo gyvenimo modelį būtinai reikia primest kitiems, jei nepavyksta, tada reikia pažemint, išvadint įvairiais epitetais. Idomucia, juk žmonės visi skirtingi, tu ypač turėtum tai suprast, nes esi labai nestandartinis, švelniai tariant.

As visai nesiulau apsiribot kazkuo siauru. Bet prioritetai islieka.
Sakysim, galima nieku neiti, tik dirbti esti ir miegoti.
Nuo to taip pat nemirstama. Bet tai ir nesureiksminama, kaip esminis dalykas. Nors visi kazkur keliaujame ir einame.
Taciau galime ivardinti, kas yra esminio. Seksas vyrui gal ir poreikis, bet jei moteriai poreikis, tai man kazko tai nebutu priimtina...

Compatibility test - failed...

Kokie dvigubi standartai.

Tai jei neprivalo, tai jau santuokos ir nera.
Cia ir dabar nera, skirybos tik formalumas.
PRIVALO,
kaip privalo, kad viskas butu bendra (buvo tema apie finansus.)

Jei kazkuriai tai neikandama, viskuo dalintis, kunu, finansais, tai is karto failure.
Na gerai, finansines problemos gali butisprendziamos, kai moteris nieko neturi ir nedirba.

Nes jei turi ir dirba tai turi sugebet ta matyt, kaip bendra o ne kaip savo.

Su mylejimusi kitaip, bet principas tas pats.
Jei neprivalo, jei ji taip galvoja, tai tada APLAMAI NEREIKIA, tegu turisi savo...

O jei atvirkščiai, moteris nori, tu ne, privalai?

As viska suprantu, bet problema, kai pradedama ta skirtinguma reklamuoti kaip PRIVALOMA norma, kuria reikia megti. Na kazkas megsta, kazkam vienodai o kazkam atgrasu.

Tai konstatuoti nera joks smerkimas. As nesu nei teisejas, nei kokius standartus tvirtinu. Sakau tik savo nuomone. Kodel bijoti ja isgirsti/ perskaityti? Dar viena seksualiniu mazumu kategorija ivesit - "nenormalios kuriomss anas galas ne pirmoje vietoje"?

Mano nuomone, kad man asmeniskai seksualios moterys netinka.
Del normaliu vyru nezinau, bet jiems kaip girdet teko zmonos tokios irgi nelabai, va tik seksui tai tokios OK.

Dvigubi standartai? Manau, kad vyro ir zmonos vaidmenys seimoje kiek skirtingi ir tu asmenu skirtingumas yra OK?
Va kaip bus sutuoktinis 1, sutuoktinis 2 tada gal jau kalbesim apie lygybe...
Papildyta:


Zinot moterys, vyrams galit taip spekuliuoti, ne man.

Visu pirma tai forma.
Juk prie visu pareigu ir atsidavimu jums netiks pav. toks variantas:

Vyras pasako: "Gulkis ir skeskis, passitepk, atliksi pareiga".

Net vyrui yra kazkokie apribojimai formai. Moteriai irgi yra ir jie didesni, nes vien kad vyras pagules "darykit ka norit" jums netinka.

Tai kai moteris nori, tai tegu ir elgiasi, kaip pacios cia vyrams siulo: (tegu suvilioja).

taip padariau ir daug daugiau nei isvardinta, o kaip tai siejasi su tuo ko as klausiau?
kodel negalima mastyti apie nezemiskus dalykus? KODEL?
Papildyta:

vat butent Rene isejo ir tema pasileido i pievas ir lankas
Papildyta:

o dieve, tai kaip tas vyras turi gyventi, kad po 40 butu gyvas lavonas? kiek cia isgerti reikia NU 70-80 tikiu, kad jau ne tas pats, ks 18, bet 40 dar pats jegu zydejimas
nu ji tik toks, tai manau ir bet tokio jau geriau

Būtent. O kad pinigų Monika prisiteis, tai faktas. Jis ką, nežinojom kad taip bus, jei šeimos nežiūrės, židinio nekurstys?
Ir man iš viso toks vaizdas, kad jie tokie visi pasiunta, kai vaikas gimsta. Bunkioks, Simuks, šitas dabar. Kaip jie nesuvokia, kad moteris norės vaiko, ypač nuo turtingo vyro? Ir kad kažkiek laiko taip ir bus, sekso nebus Nu kaip jiems ten taip niežti? Rūpesčių per mažai ant galvos, ryškiai. Nu tai ir prisidaro sau. O vaikai auga nelaimingi, nepilnose šeimose, vargšiukai

Man tai atrodo, kad problema ne seimos zidinio kurstyme, o tu vyru despotizme. As zinau dar viena i sarasa, kuris jauna susirades, bande ja i narva ikist ir buvo paliktas. Apir Bunku is jo vienos drauges esu tiek prisiklausius. Jei tiket Monikita, tai Sedzius irgi i sarasa. Jiems visiems reikia ne moters, o suns, kuris klausys, bus nuo ju priklausomas ir galesi ka nori ta daryt. Ir visos sitos moterys to nenorejo. Bunke nepriklausoma isvis, ir Monikita visi barakuda vadina, bet ji gi dirba ir dirbo.

As tikrai manau, kad subrende vyrai jaunikliu iesko, nes jos dar be stuburo, dar gali joms smegenis plaut, gali isdresuot, jei mokslu nebaigus, arba neapsukri, vaikais apkrauk ir bus ji tau ramiai prie kojos be klausimu. 

Stai panasu i tai, ka as meginau paaiskinti, nors paie meile praktiskai nerasoma, bet aistra neblogai apibudinama gal kam bus idomu, pasistudijuoti save, ka jauciat meile ar aistra. Nesakau, kad jos turi buti butinai atskirai, bet nebutinai turi buti ir kartu.
Kas stipresnė - meilė ar aistra?
Kažin, ar žmogiškų jausmų ir emocijų arsenale galima rasti kažką ryškesnio ir labiau trokštamo, nei meilė ir aistra. Jos retai vaikšto atskirai, vis dažniau kartu, persipina į vieną mazgą ir painioja mūsų ir taip kartais sudėtingus santykius.
Pabandykime viską sudėlioti į vietas ir išsiaiškinti, kas yra meilė, o kas – aistra, ir kuris iš šių jausmų stipresnis. Galbūt tuomet ir Valentino diena nušvis visai kitomis spalvomis. Aistra Ji kaip gundanti gyvatė – visada šalia tikro jausmo. Ji – kaip obuolys Rojaus sode: gresia išvarymas ir visko netekimas, jeigu tik nereikiamu metu jai pasiduosi. Tačiau atsispirti jai gali tik vienetai. Milijonai be jos neįsivaizduoja santykių, jausmų ir gyvenimo. Tad ar verta jos taip baimintis? Kas yra aistra? Siekdami išvengti išankstinių vertinimų ir neteisingų komentarų, pažiūrėkime, kas apie aistrą rašoma aiškinamajame žodyne. Viskas labai paprasta – štai apibrėžimas, kuris taps mūsų pagrindu: „Aistra – sielos polėkis link kažko, moralinis troškulys, instinktyvus potraukis, nežabotas, neracionalus troškimas... Žmogaus aistros atskirtos nuo racionalaus prado, paklūsta jam, tačiau nuolat su juo kovoja. Bet kokia aistra akla ir beprotiška, ji nemato ir nesvarsto. Aistros apimtas žmogus pranoksta žvėrį“. Kaip fiziškai pasireiškia aistra? - padažnėja širdies plakimas; - sutrinka dėmesys; - nevalingai išsiplečia vyzdžiai; - per kūną bėgioja šiurpuliukai; - dažniau nei įprastai aplanko seksualinis susijaudinimas; - dažnai išpila karštis arba šaltis; - kūnas nėra ramybės būsenoje; - gali drebėti rankos; - žmogus gali nevalingai judinti kojas ir panašiai. Koks būna žmogus, apimtas aistros? 1. Jo kraujyje – džiaugsmo, jaudulio ir nerimo jausmų kokteilis. Dažnai jame tiek ingredientų, kad pačiam žmogui sunku suvokti, kokius būtent jausmus jis jaučia. Kadangi tie jausmai daugiausiai teigiami, dažnai aistra painiojama su meile. 2. Jis gali jausti naujus, neįprastus norus. Pavyzdžiui, bėgioti rytais, plaukioti, tapyti, klausyti muzikos. Norisi rūpintis aplinkiniais, lesinti paukščius ir t.t. 3. Jaučia stiprų troškimą nuolat būti šalia aistros objekto, nuolat jį liesti. Kartais šis troškimas virsta įkyria mintimi. 4. Nori būti aistros objekto gyvenimo dalimi, ir kuo didesne, tuo geriau. Psichologai tvirtina, kad iš esmės aistra yra fiziologinis susijaudinimas, visa kita tėra jo atspalviai ir pasekmės. Visa tai lemia, pirma, audringą seksualinį gyvenimą (jeigu aistra abipusė), juk seksas – pats ryškiausias aistros pasireiškimas. Antra, dažnai tai virsta nuolatiniu kišimusi į partnerio gyvenimą, kuris apipilamas skambučiais, laiškais, trumposiomis žinutėmis, dėmesiu socialiniuose tinkluose – tai kartais primena persekiojimą. Kitaip tariant, organizmas išeina iš ramybės būsenos. Pagrindinis aistros tikslas – turėti. Jausdami tiek daug įvairių emocijų, mes nustojame kontroliuoti savo pačių elgesį, kas neretai priveda prie problemų. Troškimas pasisotinti kitu žmogumi aptemdo akis ir protą, o vaikydamiesi pasitenkinimo mes visiškai pamirštame kito žmogaus poreikius. Aistra ir chemija Mes žinome, kad supratus stebuklo esmę, tas stebuklas išblėsta. Tad ir mes, supratę kaip organizmas pajaučia aistrą, nustosime ją vertinti kaip kažką gundančio ir stebuklingo, o susikoncentruosime į kažką labiau ilgalaikio ir reikšmingo. Tad iš kur atsiranda visos šios smagios emocijos ir ryškūs išgyvenimai aistros laikotarpiu? Už euforiją, energijos antplūdį ir gerą nuotaiką atsako dopaminas ir serotoninas. Šių hormonų gamyba tuo metu, kai jaučiame aistrą, labai suintensyvėja. Dėl dopamino pertekliaus atsiranda noras apie viską užmiršti ir, nepaisant visų taisyklių ir saugumo, gauti to, ko trokštame. Už „neadekvatų“ organizmo elgesį – nerimą, padažnėjusį širdies plakimą, drebančias rankas ir kojas – atsakingi adrenalinas ir noradrenalinas. Mokslininkai tvirtina, kad tokios medžiagos kaip endorfinas ir enkefalinas, kuriuos organizmas gamina nevalingai, aistros jautimo metu organizmą veikia kaip narkotikai. Šių hormonų poveikis nėra ilgalaikis. Kitaip tariant, bėgant laikui organizmas nustoja į juos reaguoti taip, kaip tai buvo pirmą kartą, versdamas padidinti dozę. Gyventi su žmogumi vien aistra – į aklavietę vedantis kelias. Esmė visai ne efemeriškose moralinėse normose ir dvasiniuose principuose, o tame, kad aistra (jeigu santykiuose yra tik ji), kaip ir narkotikai, eikvoja organizmo resursus. Kitaip tariant aistra – tai chemija, nuo mūsų nepriklausomai veikiančio organizmo rezultatas. Atlikus eksperimentą su žmogaus smegenimis, turbūt būtų įmanoma atkurti dirbtinę aistros būseną. Tad ar ar verta kalbėti, kad aistra – kažkas tikro? Stebuklo nebelieka... Mes tikrai nesame prieš aistrą, priešingai! Aistra kaip ir prieskoniai – sumanaus virėjo rankose geriausių produktų rinkinį paverčia kulinariniu šedevru! Ir jei jau lyginame aistrą su prieskoniais, tai neverta net kalbėti, kas bus, jeigu nepatyręs virėjas pasiduos pagundai ir subers į patiekalą visą pakelį raudonųjų aitriųjų paprikų. Tad būtina laikytis normų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt...a.d?id=60515937

Dar vienas geras straipnis detalizuoja labiau ir meile. Taigi klausimas santykiuose mes ieskom ko aistros ar meiles pirmiausia, ar tik naudos? Taigi ir vyro paieksoje, jei moteris ieskos tik aistros, naudos ir pan, nelabai ka sugebes sukurti ir tikriausiai sunkiau labai aistringiem zmonem sukurti patvaresnius santykius jei tuo paciu ir moralines normos slubuoja...Kodel sitos mano kalbos suprantamos kaip kazkoks kosmosas arba nezemiski dalykai?

Aistra yra troškimas kito žmogaus sau. Aistra su meile palaiko porą, įneša aštresnių pojūčių. Aistra be meilės arba išgaruoja, arba, kurį laiką pasimėgavus, pradeda kelti kančią, jei trokštamas žmogus yra nepasiekiamas. Meilė yra nuoširdus rūpestis kitu žmogumi, noras jam to, kas geriausia, na, o aistros sakomi žodžiai yra: „Noriu jos“, „Be jo negaliu“, „Mirsiu, jei tavęs nebus šalia.“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt...4-472265?copied

Buna kai ta nora moterys nuslopina duse pacios ;) niekur nebegdamos . as asmeniskai  ,kai per daug laikau liga ..   

paauglysteje prisimenu ,kaip vyras gaude savo boba ,ta gerdavo ir 3,14davosi . pagaves musdavo ..  boba modelis ,liekna ramp pam pam . sugebejo sugriesint su 17meciu ))))

bet kiek vyras ja muse niekas nepadejo ,mes ja matydavom retai ,su nuo saules akiniais . vyras tvarkingas ,negeriantis ,dirbantis . galu gale issikrauste kazkur ,matyt nejo gyventi per ta rata gavusiu .cia buvo dar prie ne laisvos LT  ,tai ir milicija nelabai matyt reaguodavo i tokius dalykus .  zodziu ,as ta modeli atsimenu ir einu i kita puse nuo tokiu ligu .  

Liga  -pofik viskas ,svarbu orgazmas . as savo ex ir gydziau ,nupirkau vibratoriu ,ir pasakiau;kai noresi pazaisk ir praeis . galu gale ji ismete ir susirado boyfrienda.ir istisai ten budavo kad tiem vyram siusdavo kazkokia tai uzuomina .kita va grazi bet prie jos niekas net neina, nes ji paprasciausia atsutmia zvilgsniu ar tai kuno kalba . cia prisilieti ir alpsta -aisku smagu matyti kai patinki bet su laiku pasidaro bjauru .atsiranda itarinejimai .

Bjauri liga -del kurios zmones issiskiria ,lieka vaikai vienisi (del kekso) 

Is esmes tai vienas is stereotipu, atejes is praeities. Analogas, kad abu poroje butu panasus.

Na isivaizduokime, kad musu norai visada butu patenkinti, nesvarbu kas esame vyrai, ar moterys...
Pradzioje, jauciamas kaifas, su laiku tai tampa duotybe, dar veliau tai virsta rutina.

Kartais buna ir taip, cia panasiai kaip su mazais vaikais. Tarkim nuveskime vaika i saldainiu parduotuve ir leiskime jam kirsti saldainius iki valios, kiek jo sirdelegeidzia, Kas bus toliau lengva nuspeti.

Manau lygiai tas pats ir su zmonemis, tarkim jei jums suteiktu galimybe kiekviena diena valgyti jusu mestamiausia patiekala... Labai abejoju ar tas patiekalas liks jusu megstamiausiu sarase.

Lygiai taip pat ir su santikiais tarp zmoniu.
******************************************

KIta vertus, man pasidare idomu, va kodel pastoviai kalbama, kaip islaikyti vyra, bet ne kalbama apie tai kaip islaikyti salia saves moteri... LOgiskai pagalvojus, dazniausios skyrybu iniciatores yra butent jos.

KIta vertus, man pasidare idomu, va kodel pastoviai kalbama, kaip islaikyti vyra, bet ne kalbama apie tai kaip islaikyti salia saves moteri... LOgiskai pagalvojus, dazniausios skyrybu iniciatores yra butent jos.

Del to ir iniciatores, kad vyrai ypac LT sventim karvem jauciasi ir galvoja, kad cia juos laikyt reikia, o ne moteri. Ir tikrai, uztenka spauda akim permest, bus visur patarimai ka moterims daryti, kaip rengtis, kaip ciulbeti. Ka jau ten moterims, jau mergaitems kalama, kaip modifikuotis, kad tik vaikina susirast. O va vyras geras toks, koks yra. Savaime jau gerybe  

Arbuzai, na isties, jus idomios moterys vaikysteje supo, tiek suagus. Man, kaip moteriai, tenka tik apgailestauti, kad jus nesutikote salyginai normalios, jums tinkancios moters.

Man patiko viena patarle, kuri apibendra tendencijas, kurios istinka zmogu.

"Jei pastoviai lipi ant greblio, didele tikimybe, kad ji nesiojiesi su savimi".