


o tai be tos laimes padarymo nieko neprasot vyro?

o jei kazka padaro, bet negerai, pvz praset nupirkt sovgunu, nuperka cesnaku? sakot kazka ne?
Aksciau būčiau burbėjus- priminus. Dabar pradėjau mąstyti kitaip. Ar man tos lentynos reikia? Galiu be jos gyventi? Gal reikia daiktus išmesti kurie toje lentynoje yra? Tada sakyciau vyrui, žinai, gerai pagalvojau, atsibodo man tas dulkes valyti namuose,,sumažinsiu daiktų kiekį ir tau lentynos nebereikės kabinti. Pasiimi dėžę susimazini. Arba sumazini kitoje lentynoje jeigu kazkokio antikvaro tikrai negali išmesti. Jeigu vyras susivoks, tai pakabins tą lentyną tuoj pat, bet jeigu ne, tai rezultate tik tu pati laimesi, maziau daiktų bus.
Su blynais tas pats. Padėsiu tešlą į šaldytuvą ir pasiūlysiu kur pavalgyti nuvažiuoti, jeigu nores tų blynų, tai nuleks ir nupirks, kitu atveju kepti nereikės.
Apskritai ar vyras turi viską mokėti ir noreti daryti. As irgi nebesiūnu ir nebemezgu. Tai ir jis gali skalbimo mašinos netaisyti. Išsikvieti meistrą ir viskas. Mano atveju vyrui nepatiktų kad svetimi vyrai namuose vaikštinėja, tai pasirūpintų pats: arba meistru arba remontu. Nelygis būtu jeigu man reiktų meistro ieškoti.
Na pasistenk su tuo savo vyru tą ugnį karštesnę įžiebti, ką ten karštesnę, tiesiog gaisrą sukelk Rezultatas pranoks lukescius, garantuoju.
Mažiau norėk visokių lentynų, bus lengviau gyventi. Daugiau laiki skirk vyrui ir sau. Ir svarbiausia jokio streso nebelieka. Sudėtinga tik pradžia, kol per save perlipi, paskui net galvoji, kad seniai laikas buvo taip gyventi.
o tai be tos laimes padarymo nieko neprasot vyro?Ta laimė tokia turi būt beprotiška ir svaiginanti, kad vyras po jos į jus žiūrėdamas užmirštų savo vardą. Na supratai. O svarbiausia kai tos laimės duodi, tai ir gauni. Kai būsi bais laiminga, nesinorės ir kojos iš lovos kelti, užmirši, net apie tas lentynas. Na supratai gal tuos mano palyginimus?