Aš kartais žiūriu į keliaujančius su mažais vaikais ir galvoju, ar dabar (su dabartinėm patirtim, kai jau daug kas praeita ir žinoma) daryčiau kitaip. Nu ir prieinu išvados, kad ne. Nes aš nekeliavau, nes realiai nenorėjau. Kol maži vaikai buvo. Ir manau, kad dabar nenorėčiau. Gal tiesiog tokia aš... Gal dėl to, kad aš niekada neturėjau močiučių/tetų/mamų, kurios kartu važiuotų. Viskuo mes su vyru dviese rūpinomės, viską dalinomės tik tarpusavyje. Tai kokios ten atostogos? Nei pavakarieniaut pasėdėt ramiai išeisi, nei toliau kažkur pasivaikščiosi ar tuo labiau kažką intensyvaus nuveiksi. Ai, nuoboda aš šituo klausimu ir tiek
Dabar vat jau su vaikais kelionės - jėga. Visiems
Man atrodo kai nenori, tada visokiu problemu ieskai. Kai nori, tai jos by default mazesnes atrodo ir sprendimus randi