QUOTE(cambala @ 2019 03 04, 14:39)
Keista s tavo mastymas. Kai kruziyociai zude zmones, tai cia jau baisu. Kai tu dziugauji kai mirsta/ zusta nekalti zmones, vaikai- tai cia viskas ok
.
Juokingiausia is tavo to tikejimo yra tai, kad tu save itikinai, kad kazka zinai
.
Kam gali but idomus tavo paistalai, jei juos ir atskleistum? Uzteko paskaityt Dievo tema, uztenka zvilgteret kaip " buri" ir sapnus " aiskini".

Juokingiausia is tavo to tikejimo yra tai, kad tu save itikinai, kad kazka zinai

Kam gali but idomus tavo paistalai, jei juos ir atskleistum? Uzteko paskaityt Dievo tema, uztenka zvilgteret kaip " buri" ir sapnus " aiskini".
Giliai žvelgiant (bet bliam, tu nesuprasi gilaus žvilgsnio

Žudymas gana natūralu. Tokia Žemė. Stirna irgi nekalta, ją irgi žudo. Bet Liūtai irgi visai simpatiški, ne? O pas žmones irgi visur stipresni laimi, dauguma laimi, nu arba gudresni laimi (pagal situaciją).
Esmė tik ta: kad arba mes su tuo susitaikome ir įžvelgiame tame natūralumą, vyksmą, ir gerų dalykų, pvz. po krikšto priėmimo ir ten tų visokių aktų, paktų karai kažkiek liovėsi, nu tai taip pat ir šiuose laikuose reikia įžvelgti tą patį tada. Ne? Kai jau okupuoja, jei nustoja priešintis žmonės, žudymas baigiasi. Belieka tik primetimas to, kas ne tavo, tau svetima.
Ne, tai tu save įtikinai, kad aš kažkuo nerealiu tikiu. Realiu. Aš matau tai, kuo aš tikiu. Įkerti? O tu nematai nieko. Tu tik tiki tuo, ką tau pasakė kunigai. Ir dėl to siunti
