prie geru darbu sąraso.
isgirdau, kaip kaimynes/pletkininkes dejuoja del mano nusizudžiusios drauges dvieju vaiku: vai vai, kaip sunku vyrui, mergaite 7m, palaidais plaukais veda i mokykla ryte, nesuristą, nesupintą.
ir dirba vienas, ir vaikus i mklą vezioja. vyrui vienam likti su vaikais - total shakes, tai ne moteriai.
po tokiu "vai vai" kalbu, pyktelejau, galvoju: pasisiulysiu paglobot tą mergaitę, gal net ir berniuką (3m).
vis tiek laiko kaip ir turiu.
savo vyro antros moters vaikus irgi pagloboju, pas mane kas savaitgalis jie malasi.
taigi, nuvariau vieną vakarą pas tą vyrą (trup bijojau, visgi turi šautuvą jis), pilna visur signalizacijos, niekas manęs (buvau su mergaite) neileido.
sakiau - varysiu tol, kol kas nors mane ileis.
arba rasteli imesiu i pasto d.
jei vyras sakys: ne, man pagalbos nereikia, ok.
bent būsiu padarius nuo savęs, ką reikia.
pikta ant dejuojanciu ir nieko nedaranciu bobu.
labanakt, merginos.
Given viens prie vieno kaip filmuose, lieka našlys su vaiku ir kaimynų bobos ima lėkti su pyragais, neva palaikyti, o išties akis varto. Fui.
Nesigincyju.
Gal zinai viksminga buda?
