QUOTE(Leksa @ 2018 06 27, 14:57)
tai maniskis ir taip ko gero nesupranta, kodel as nenoriu, kad jis (?) karve turetu. Tik jo turejimas apsiribos pasakymu, kad turi karve. Na, nupirks. Pinigus sumokes. O man kas? Man teks kiekviena ryta ir vakara eit ta karve melzti, tvarta mezti teks man, ja serti, girdyti, vasara perrisineti. Reiks rukelius tarkuot. Ai, tiesa, runkelius. Dar darza nuars (kaimynas). Va galesiu darze linksmintis: ravet ravet ravet. Eilines darzoves, plantacija bulviu, runkeliu ir morku. Ir paskui manasis kelsis, kad tie naturalus sviestai, suriai, grietines ir t.t. tik jo deka! Nesvarbu, kad as juos darysiu, kad as ta karve melsiu. Jis galvos,kad ne tik stalas pats pasidengia, bet viskas savaime pasidaro. O va kai pasakiau,kad teks paciam melzt, tai primete, kad i darba dabar keliasi 5.30, o tada tai reiks bent valanda anksciau. JAM teks keltis! JAM! Taigi darbas papildomas, nes JAM. Va man, tai ne darbas, tai pramoga. Ir vakare jau taip niekur neisvaziuosi, nes karves nemelztos nepaliksi, gristi po darbo ir i tvartuka... Gi darbo daug! JAM! Jei butu man, tai butu prie pramogu priskirta. Nori - tegul pats "pramogauja", bet be manes.
Tikiu, kad jis liko giliai nesupratęs , kodėl JAM tą karvę prižiūrėti, juk, ko gero, jo mama melžė, močiutėlė melžė, o tėvukas ir bočelis daržą arė, šieną pjovė, mėšlą mėžė. Kas nėra kasdienė ruoša ir už ką tavo vyras SUMOKĖS kaimynui. Kas per boba ir kas per oranžinė revoliucija. Ji mat karvės nenorinti



Kai manasis dėl tos naminės duonytės padūsauja karts nuo karto, kitąsyk suminkštėjo širdelė, galvoju, o ko gi ne. Kaip tik bendradarbės savo keptos duonytės dar šiltos atnešė, prezentą darė. Ir raugo duotų ir patarimų. Kol pasakojo kaip maišyti, kaip šiltai laikyti, kaip ten ją minkyti, aš kaip tas vilkas pasakoj beveik klausinėjau "o ar dabar galima valgyti?"



Sakau, tu gi technologas, mokslus baigęs, dirbęs, iškepk kokį sykį, pamokyk mane, pabandysiu ir aš kitą sykį

